NVTAT taip pat nutarė kreiptis į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą bei Valstybinę ne maisto produktų inspekciją. Ji siūlo atkreipti dėmesį į šio pobūdžio vartotojų teisių ir mažmeninės prekybos taisyklių pažeidimus.
LŽ kalbinti prekeiviai ir teisininkai sakė abejoją, ar gaudamas dovaną prie prekės vartotojas gali būti nepatenkintas, o juo labiau pasinaudoti galimybe kreiptis į teismą.
Apsunkina pasirinkimą?
Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos Gaminių kontrolės skyriaus vedėja Vanda Kerulienė LŽ aiškino, kad prekybininkai vadovaujasi Ūkio ministerijos parengtomis mažmeninės prekybos taisyklėmis. Šiose taisyklėse teigiama, kad prekiautojams draudžiama suteikti pirkėjui teisę gauti dovanų, jei tuo pažeidžiamas konkurencijos principas arba klaidinamas pirkėjas. Kerulienės nuomone, gana sudėtinga nustatyti, kada priedai prie prekių gali pirkėją klaidinti.
LŽ kalbintas Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto narys Julius Sabatauskas pažymėjo, kad priedą prie prekės galima vertinti kaip dovaną tik tada, kai prekė su priedu parduodama brangiau nei tikroji jos vertė. "Jei nepabrangsta, tai galima vadinti tiesiog reklama", - aiškino parlamentaras.
Tačiau, anot Sabatausko, jei prekės kaina bus padidinta nors centu, tai galima įvertinti kaip bandymą veikti prieš pirkėjo valią. "Tokiu atveju pažeidžiamas įstatymas: sandorį galima pripažinti niekiniu ir pareikalauti atlyginti žalą. Į žalą galima įskaičiuoti didesnes išlaidas ir sugaištą laiką, tačiau žalos įvertinimas būtų gan sudėtingas", - sakė teisininkas.
NVTAT Teisės skyriaus vedėjo pavaduotojo Dainiaus Dzimanavičiaus teigimu, parduotuvėse siūlomos papildomos dovanos prie prekių daro įtaką vartotojo apsisprendimo laisvei, kitaip tariant, pirkdamas vieną daiktą nusiperki ir antrą, kurio tau visai nereikia. "Taip pat pažeidžiami ir ekonominiai interesai: galėtų būti taikoma nuolaida, tačiau vietoj jos dovanojama dar viena prekė", - pažymėjo Dzimanavičius.
Dėl dovanos - teisman
NVTAT atstovas pripažino, kad jam neteko girdėti atvejų, kad gavęs dovaną klientas kreiptųsi į teismą dėl savo teisių pažeidimo. "Dažniausiai pirkėjai šias dovanas vertina savaip. Pas mus nusistovėjo tokia praktika", - apgailestavo pašnekovas. Anot jo, kitose Europos šalyse yra buvę ne mažai atvejų, kai vartotojai dėl panašių prekybininkų akcijų kreipiasi į teismą.
"Šiuo atveju į teismą gali kreiptis tik vartotojas, o ne institucija", - LŽ sakė ūkio ministro patarėjas ryšiams su visuomene Ričardas Slapšys. Anot jo, Ūkio ministerijos parengtose mažmeninės prekybos taisyklėse ši problema vertinama liberaliau nei Civiliniame kodekse.
Stinga informacijos
Parlamentaras Sabatauskas mano, kad būtų teisinga, jei parduotuvėse pirkėjui būtų pateikta informacija, ar prekės su dovana vertė yra didesnė nei be dovanos. Be to, turėtų būti sudaryta galimybė rinktis analogišką prekę be priedo.
"Negirdėjome jokių skundų dėl priedų prie prekių. Būtų kas kita, jei dėl dovanos daiktas būtų parduodamas brangiau. Tačiau taip nėra", - LŽ teigė "Iki" prekybos tinklo Marketingo skyriaus vadovas Robertas Šuliauskas. Pasak jo, priedai dovanojami dėl reklamos arba siekiant informuoti pirkėją apie naują produktą.
"Užsienyje prie prekių pridedamas net nuolaidų kuponas. Nejau tai irgi pažeidžia vartotojo teises?" - stebėjosi prekybininkų atstovas.
