Tai kas gi kaltas?

Nuolat trimituojama: būsto paskolų, paimtų litais, įmokos gyventojams skaičiuojamos pagal tarpbankinės rinkos VILIBOR palūkanas.

Lietuvos bankas tiek savo tinklalapyje, tiek kiekviena proga įvairiose žiniasklaidos priemonėse klusniai paaiškina, kas yra VILIBOR ir kuo tai susiję su būsto paskolų įmokomis. Bėda ta, kad šie paaiškinimai ne tik neguodžia gyventojų, bet ir išduoda tarp bankų kylančią įtampą – vieni iš jų kaltinami dirbtinai didinantys palūkanas, kiti – neskelbiantys tikrųjų tarpbankinio skolinimo palūkanų.

VILIBOR – tai vidutinės tarpbankinės palūkanų normos, kuriomis bankai pasiruošę paskolinti lėšų litais kitiems bankams. Jų skaičiavimui naudojama ne mažiau kaip 5 bankų skelbiamos palūkanų normos. Šiuo metu VILIBOR nustatomas pagal septynių Lietuvoje veikiančių bankų deklaruojamas tarpbankinių paskolų palūkanas. Tarp jų labiausiai akis bado „Nordea“ – 4-iose iš 7-ių laikotarpių kategorijų būtent šis bankas taiko didžiausias tarpbankinių paskolų palūkanas.

Peršasi išvada: šis bankas, pateikdamas duomenis centriniam bankui, pakelia tarpbankinės rinkos VILIBOR palūkanas, nuo kurių skaičiuojamos būsto paskolų įmokos gyventojams.

Pats „Nordea“ bankas neigia tokias prielaidas ir meta šešėlį didiesiems šalies bankams, užimantiems rinkos liūto dalį.

„Nustatant VILIBOR susiduriama su mažos rinkos problema – Lietuvoje veikiantys 3 didžiausi bankai užima apie 85 proc. rinkos, todėl jie ir diktuoja sąlygas, – teigia Vaidotas Cucėnas, „Nordea Bank Finland Plc“ Lietuvos skyriaus komunikacijos vadovas. – Skolinti ir skolintis tarpbankinėje rinkoje nėra mūsų pagrindinis verslas. Mūsų bankas niekada nesiekė formuoti Lietuvos tarpbankinių paskolų rinkos.“

Kartą jau metė iš sistemos

Pernai staiga pakilus palūkanoms, šių metų sausio mėnesį centrinis bankas iš VILIBOR sistemos buvo pašalinęs banką „Nordea“.

Po to, kai „Nordea“ bankas buvo pašalintas iš VILIBOR sistemos, sumažėjo VILIBOR ir atitinkamai gyventojų mokamos būsto įmokos. Tąkart 6 mėnesius VILIBOR (populiariausias rodiklis, su kuriuo siejamos paskolų litais palūkanos) buvo 10,03 proc. Kitą dieną, kai „Nordea“ buvo išmesta, jis jau nukrito 1,30 procentinio punkto iki 8,7 proc.

Tačiau centrinis bankas šįmet balandžio mėnesį grąžino „Nordea“ į VILIBOR sistemą, ir paskolų palūkanos vėl pradėjo kopti aukštyn. Pastaraisiais mėnesiais nuo balandžio iki rugpjūčio VILIBOR palūkanos pakilo 1,5 proc. – nuo 6,8 proc. iki 8,3 proc., skaičiuojant 3 mėnesių trukmės VILIBOR.

Siekdamas skaidrumo, centrinis bankas ėmė viešai skelbti, iš kokių bankų pateikiamų duomenų apskaičiuojamos bazinės VILIBOR palūkanos. Paaiškėjo, kad daugeliu atveju „Nordea“ pateikia didžiausias palūkanas.

Bankų rinkos labirintai

„Nordea“ banko atstovas V. Cucėnas sutinka: pažvelgus į oficialius Lietuvos banko pateikiamus skaičius, šis bankas išsiskiria aukštesnėmis deklaruojamomis palūkanomis. Tačiau, anot V. Cucėno, tai nereiškia, kad „Nordea“ tiesiogiai turi įtakos didelėms palūkanoms ir gyventojams, prislėgtiems būsto paskolų naštos.

„VILIBOR – tai tik aritmetinis vidurkis, šiandien neatspindintis realios rinkos situacijos. Tačiau kaip jį nustatinėti – ne komercinių bankų kompetencija“, – sakė banko komunikacijos vadovas.

Pasak jo, nors VILIBOR skaičiavimo metodika nėra Lietuvoje išrastas dviratis – analogiška taikoma ir kitur pasaulyje – bet mūsų šalyje šį rodiklį iškreipia maža rinka.

„Šioje vietoje nelabai ką ir galima pataisyti, nes rinkos dalyvių skaičius yra mažas. Tiesa, net ir skaičiuojant VILIBOR, vienam bankui sunkoka paveikti vidutinę VILIBOR normą, kadangi didžiausios ir mažiausios palūkanos nėra įtraukiamos į skaičiavimus“, – dėstė V. Cucėnas.

Anot jo, atidžiau derėtų pažvelgti į kitų bankų kotiruojamas palūkanas: „Jos neatspindi realios situacijos. Kai kurie bankai rodo, kad skolina už 8,5 proc. palūkanas, bet problema ta, kad realiai jie už tiek neskolina.“

Finansinis smūgis šeimoms

Staiga pakilusios bazinės palūkanos skaudžiai atsiliepia kiekvienai šeimai, paėmusiai būsto paskolą litais. VILIBOR palūkanoms priartėjus prie 9 proc., būsto paskolų turėtojai bankui moka apie 10 proc. dydžio palūkanas. Pernai rugpjūtį bazinės palūkanos sudarė 5,7 proc., taigi, bankui mokamos palūkanos išaugo beveik trečdaliu.

Pavyzdžiui, jei įsigytas būstas už 200 tūkst. litų dydžio paskolą, 1,5 proc. padidėjusios palūkanos reiškia prievolę bankui mokėti papildomai beveik 250 litų kiekvieną mėnesį arba 3000 litų per metus. Sumažėjus atlyginimams arba kažkuriam iš šeimos narių netekus darbo, papildomai išaugę mokėjimai bankui tampa sunkiai pakeliama našta.

Dėl išaugusių palūkanų kenčia ir verslininkai, kurie paėmė su VILIBOR susietas paskolas. Kaip rodo apklausos, padidėjus bendrovių išlaidoms, darbdaviai skuba mažinti atlyginimus arba atleidžia darbuotojus, kurie neretai patys nebeišgali mokėti bankui mokėti tų pačių bankų užaugintų palūkanų.