„Viskas stumia žmones į šešėlį ir aš jau net noriu gauti pinigus „vokelyje“. Tokius žodžius išsakė vilnietė Ilona, besipiktinanti valdžios planais apytiksliai 2 procentiniais punktais didinti „Sodros“ įmokas bei nebetikinti, kad sulaukusi senatvės gaus padorią pensiją, o netekusi darbo – pakankamą nedarbo socialinio draudimo išmoką.
„DNB Nord“ vyresnioji analitikė Jekaterina Rojaka savo ruožtu prognozuoja, kad padidinus „Sodros“ įmoką „vokeliai“ po truputį taps ne tokiu atgrasiu dalyku daugeliui įmonių ir jų darbuotojų, tuo metu socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas nelinkęs daryti vienareikšmiškų išvadų. „Vieną mokestį „ištraukti“ neišeina. Vis dėl to mes bandome prognozuoti bendrą efektą“, - DELFI sakė D. Jankauskas.
Mokesčių didinimas – politinis apsisprendimas
Privačiame sektoriuje dirbanti Ilona piktinasi, kad valdžia nuolat kelia mokesčius, tačiau negarantuoja, jog sulaukusi pensinio amžiaus ji gaus padorią senatvės pensiją, o praradusi darbą – normalaus dydžio nedarbo socialinio draudimo išmoką. Ilonai nepatinka, kad nepaisant to, kiek ji uždirba ir kiek mokesčių sumoka, nuo to niekas nesikeičia.
„Nesuprantu, kodėl turėčiau mokėti mokesčius, jeigu valstybė man nieko už tai nežada arba jos pažadai beverčiai. Aš jau nebetikiu, kad sulaukusi senatvės gausiu normalią pensiją, nebetikiu, kad situacija pagerės kalbant apie privačius pensijų fondus. Jei neteksiu darbo – nedarbo socialinio draudimo išmoka bus minimali, nesvarbu, kiek aš uždirbdavau ir kiek mokesčių sumokėdavau“, - piktinosi pašnekovė.
Kad mokesčių augimas gali paskatinti šešėlinės ekonomikos plėtimąsi pastebi ir daugelis analitikų. „Jeigu būtų pakeltas socialinio draudimo mokestis, tai galiu drąsiai sakyti, kad didelė dalis įmonių akcininkų svarstys galimybę vėl grįžti prie „vokelinės“ sistemos. Tuo labiau, kad šiandien „vokelių“ sistema yra gana palanki ir darbuotojams, ir darbdaviams“, - DELFI sakė „DNB Nord“ banko vyresnioji analitikė J. Rojaka.
Savo ruožtu socialinės apsaugos ir darbo ministras D. Jankauskas šiuo argumentu tikėti nelinkęs ir siūlo žvelgti kompleksiškai. Pasak ministro, Vyriausybė bando prognozuoti bendras „Sodros“ gelbėjimo plano pasekmes, o vieno mokesčio „ištraukimas“ esą yra netikslingas.
„Suformuoti savo nuomonę aš linkęs girdėdamas įvairių pusių argumentų – ir į Finansų ministerijos, ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos specialistų komentarus. Vis tiktai visi variantai, kurie analizuojami, skaičiuojami, yra darbo eigoje ir vieną mokestį „ištraukti“ neišeina. Vis dėl to mes bandome prognozuoti bendrą efektą“, - DELFI sakė D. Jankauskas.
Anot politiko, didinti „Sodros“ įmoką, mažinti socialines išmokas ar imtis visko kartu Vyriausybė apsispręs per kelias savaites, tačiau tai esąs politinis apsisprendimas.
D.Grybauskaitė: dalis ekonomikos perėjo į „pilkąją zoną“
„Skaičiai manęs negąsdina, nes jie neatspindi realios ekonominės padėties. Ekonomika buvo didele dalimi virtuali, taigi mes turėjome dirbtinai sukurtus burbulus, todėl skaičiai buvo labai dideli, bet jie irgi neatspindėjo realaus šalies turtėjimo", - pažymėjo D. Grybauskaitė.
Lygiai taip pat, prezidentės nuomone, minimas 22,4 proc. BVP smukimas neatspindi realaus nuskurdimo lygio. Pasak D. Grybauskaitės, parduotuvėse regime pakankamai daug pirkėjų, o privačių asmenų santaupos bankuose ne tik nesumažėjo, bet netgi padidėjo.
Šalies vadovės nuomone, tai reiškia tik viena – dalis verslo perėjo į „pilkąją zoną“, kurioje mokesčiai nemokami arba mokami iš dalies. „Tik klausimas, kiek mes tą „pilkąją zoną" toleruosime", - svarstė prezidentė.
Darbuotojai rūpinasi šia diena
Pasak pašnekovės, kai kurios įmonės su darbuotojais sudaro netgi tam tikrus neformalius susitarimus: pavyzdžiui, darbuotojas fiktyviai atleidžiamas, jis registruojasi Darbo biržoje, gauna nedarbo socialinio draudimo išmokas, gali naudotis visomis socialinėmis garantijomis, tačiau tuo pat metu įmonėje dirba nelegaliai ir darbo užmokestį gauna „juodais“ pinigais.
„Taip yra gerokai pigiau. Žmonės dirba lygiai taip pat, kaip dirbo, tačiau faktiškas darbo užmokestis, darbo kaštai sumažėja – kai kuriais atvejais dvigubai, kai kuriais – apie 30 proc. Ir, be jokios abejonės, nemoka „Sodrai“. Tokiu būdu išsaugojamos socialinės garantijos, nes žmogus gali registruotis Darbo biržoje, laisvai kreiptis į bet kurią ligoninę, polikliniką ir panašiai, o darbdaviui yra gerokai mažesnė našta“, - pasakojo „DNB Nord“ vyresnioji analitikė.
Pasak J. Rojakos, taip yra dėl to, kad darbuotojai dažnai linkę rūpintis, kaip išgyventi šiandien, o kadangi bankai apribojo skolinimą, tai „viešas“ atlyginimas niekam neberūpi.
„Šiandien kreditavimas sulėtino savo tempus, todėl šiandien tokių oficialių atlyginimų žmonėms kaip ir nereikia. Jų prioritetas yra išgyventi šiandien ir gyventi geriau šiandien“, - sakė pašnekovė ir pridūrė, kad pagrindinė sukčiavimo priežastis yra sunkmetis ir keliami mokesčiai.
„Jeigu yra galimybė vengti mokesčių – bus vengiama. Tą reikia turėti omenyje priimant sprendimus. Bet kuriuo atveju, kiekvienas veiksmas turi atoveiksmį“, - teigia J. Rojaka.
LLRI: šešėlis plečiasi, įsitraukia nauji žmonės
Anot atlikto tyrimo, skaičiuojant pinigais šešėlinė ekonomika išsiplės 5 procentiniais punktais iki 22,7 proc. Tai reiškia, kad kas ketvirtas litas bus uždirbtas ir išleistas nelegaliai ar pusiau legaliai.
„Reikia pasakyti, kad šį paskutinį pusmetį žmones į šešėlį veja ne tik ekonominis sunkmetis, bet ir dėl valdžios veiksmai. Tie mokesčių padidinimai ir individualios veiklos apsunkinimai skatina tuos, kurie užsiėmė legalia veikla, pradėti kažką daryti ir šešėlinėje rinkoje“, - sakė G. Kadziauskas.
LLRI eksperto teigimu, tyrimo metu gauti duomenys aiškiai rodo, kad į šešėlinę veiklą įsitraukia nauji žmonės. „Žiniasklaida puikiai aprašo, kad tie žmonės, kurie teikia pačias paprasčiausias paslaugas, kuriems pabrango verslo liudijimų įsigijimas, kuriems prisidėjo nauja GPM mokesčių apskaičiavimo tvarka (prisidėjo sveikatos mokestis) ir dar jiems sumažėjo klientų, tai visa ta mozaika verčia žmonės pagalvoti apie ekonominės veiklos vykdymą šešėlyje“, - teigė pašnekovas.
„Paskutiniai visi sprendimai stūmė į tą pačią pusę – į ekonominės veiklos vykdymo sudėtingumo ir brangumo pusę. Tai reiškia, kad motyvacija išvengti kontrolės, išvengti mokesčių ir turėti daugiau pinigų kišenėje yra visą laiką didinama“, - nuomonę išdėstė G. Kadziauskas.
DELFI primena, kad nuo šių metų pradžios pelno mokestis nuo 15 proc. padidėjo iki 20 proc., pridėtinės vertės mokestis (PVM) šoktelėjo iki 19 proc., o nuo rugsėjo 1 d. dar padidės iki 21 proc. GPM, atvirkščiai, sumažėjo nuo 24 proc. iki 21 proc., tačiau kai kurioms veiklos rūšims šio mokesčio šoktelėjimas buvo ryškesnis.
Pavyzdžiui, jeigu iki šių metų pradžios individualia veikla užsiimantys asmenys (pavyzdžiui, kirpėjai), dirbantys pagal patentą, sumokėdavo 15 proc. GPM ir nemokėdavo „Sodros“ įmokų, tai po praeitų metų gruodį įvykdytos „naktinės“ mokesčių reformos, GPM pakilo iki 21 proc.(15 proc. GPM ir 6 proc. privalomasis sveikatos draudimas), be to, šie žmonės palaipsniui dar turi būti įtraukti į socialinio draudimo sistemą.
