Stebinantys faktai
Užsienio turistai, atklydę pas mus su savos ar kitų šalių gidais, yra prisiklausę dar ne tokių kuriozų. Pavyzdžiui, prieš daugelį metų į Trakus atvykę turistai nustebę klausinėjo gidės, kodėl lietuviai pardavė Trakų pilį garsiai rusų balerinai Majai Pliseckajai – taip jiems pasakojo anksčiau Lietuvą lankiusi ir šią žinią iš savo gidės sužinojusi turistų grupė.
Šokiruoja ir kitos paskleistos žinios – kad Trakuose gyvenantys karaimai yra sentikių sekta, į Lietuvą kažkaip patekusi iš Sibiro, arba kad Gedimino pilis jau seniai privatizuota, o lietuvių kalba atsiradusi tik XIX a. pabaigoje. Dar juokauta, kad kunigaikštis Gediminas Katedros aikštėje pavaizduotas pasviręs todėl, kad lietuviai – girtuoklių tauta.
Vokiečių turistus po Lietuvą lydėjusi lietuvių gidė pasakojo apie tokį atvejį. Kai turistai, aplankę Vilnių ir Kauną, jau pajudėjo Šiaulių link, mikrofoną paėmęs vokiečių kelionių vadovas (jie dažnai dirba ir gidais) taip pristatė kitą lankytiną vietą: „Eilinis Lietuvos provincijos miestelis“. Tačiau gidė ilgai pasakojo apie miesto istorijos vingius, jį siaubusius karus ir šiandienos įvykius. Turistai dar turėjo laisvo laiko pasižvalgyti po ketvirtąjį pagal dydį Lietuvos miestą. Sugrįžus daugelio veiduose buvo nuostaba – žmonės nesuvokė, kodėl didelis, gražus ir tvarkingas miestas buvo pristatytas kaip Lietuvos užkampyje esanti eilinė gyvenvietė.
Tuomet vienas turistas priėjo prie mikrofono ir padėkojo lietuvių gidei už gražų Šiaulių pristatymą bei padovanojo jai „Rūtos“ saldainių fabriko dėžutę saldumynų, o savo šalies kelionių vadovui dėkojo už suteiktas žinias ir įteikė... Šiaulių miesto žemėlapį, kad jis labiau pasidomėtų, koks šis miestas yra iš tikrųjų.
Ką pasakos draugai?
„Nelegaliai dirbantys gidai – didžiausia mūsų problema. Šiemet jų pastebime ypač daug, vedančių ekskursijas įvairiomis kalbomis. Susidaro įspūdis, kad ekskursijas mūsų šalyje gali vesti kas tik nori, dažniausiai tai būna gretimų šalių ekskursijų vadovai, šiek tiek pasiskaitę informacijos apie mūsų šalį. Mums nesunku atskirti, kuris gidas yra savas, kuris – svetimas. Apsilenkdamas su grupe, visuomet kolegai mosteli draugišką ženklą.
Deja, užsieniečiai turistiniuose objektuose neretai elgiasi nekolegiškai, net įžūliai – trukdo dirbti, pastato grupę neribotam laikui taip, kad kiti nei prieis, nei pamatys. Be to, iš protestantiškų kraštų su turistais atvykę gidai ekskursijas po bažnyčias rengia nepaisydami to, kad tuo metu ten vyksta pamaldos“, – apie Lietuvos gidus neraminančius dalykus kalbėjo Vilniaus gidų bendrijos pirmininkė Danuta Bernatovič.
Šiuo metu Lietuvoje yra daugiau kaip 2 000 gidų, registruotų Lietuvos valstybiniame turizmo departamente (VTD). Tačiau iš šio būrio aktyviai dirba ne visi. Dalis jų šiemet sėdi be darbo. „Šiemet turistų akivaizdžiai sumažėjo. Kai mūsų gidai sėdi be darbo, o ekskursijas veda svetimi, neturintys verslo liudijimo, ir dar dažniau blogai nei gerai, mums tikrai pikta“, – dėstė D. Bernatovič.
Lietuvoje dirbti gidais gali tik asmenys, turintys VTD išduotus pažymėjimus, liudijančius gido kvalifikaciją. Užsieniečiui gidui laikinai (numatytu prašyme laiku) taip pat leidžiama vesti ekskursijas Vilniuje, prieš tai gavus leidimą iš VTD. Vien nuo balandžio pabaigos tokie leidimai išduoti 35 asmenims iš Latvijos, Lenkijos, Vokietijos, Belgijos.
LR turizmo įstatyme gidas apibrėžtas kaip asmuo, suteikiantis specialią informaciją apie lankomus muziejus, meno galerijas, gamtos, kultūros, mokslo, parodų ar kitus objektus arba vietoves. Gidai dažniausiai yra tie žmonės, kurie atveria vartus į šalį ir ją reprezentuoja. Todėl jų pateikiama informacija turi būti aktuali, atitinkanti šiandienos reikalavimus. Svarbu, kad gidai būtų savo šalies patriotai, sugebantys parodyti geriausius ir stipriausius Lietuvos aspektus.
„Norint pateikti objektyvią informaciją apie kitą šalį, reikia ją mylėti. Tačiau į Lietuvą turistų grupes lydintys užsienio šalių ekskursijų vadovai, kartu dirbantys ir gidais, nesivargina gilintis į mūsų krašto specifiką. Kartais jie net ima neigiamai pasakoti apie savo kaimynus, dergia juos, taip norėdami išaukštinti save“, – piktinosi Vilniaus gidų bendrijos vadovė.
Dėl ko mūsų gidams labiausiai skauda galvą – dėl to, kad vietoj jų dirba svetimi, ar dėl to, kad apie Lietuvą pateikiama neobjektyvi informacija?
„Šiandien galvą labiau skaudėtų dėl to, kad aš be darbo, o ji dirba. Tačiau žvelgiant į ateitį labiausiai neramu dėl to, kad atvykę į Lietuvą, išgirdę apie gūdžią, neįdomią provinciją ir namo sugrįžę turistai taip pasakos ir kitiems tautiečiams, galbūt ketinusiems aplankyti Lietuvą. Išgirdę tokius atsiliepimus, jie, be abejo, išmes iš galvos bet kokias mintis savo akimis pamatyti mūsų kraštą. Vadinasi, mes prarasime turistus. Šia prasme Lietuvos įvaizdžio kūrimas yra svarbus dalykas, o geriausia reklama – joje apsilankę draugai ar pažįstami“, – samprotavo Vilniaus gidų bendrijos pirmininkė.
Karas nelegalams
D. Bernatovič sako, kad nelegaliai dirbančių gidų gaudymo akcijos Vilniuje vyksta jau senokai, tačiau ši problema dar neišspręsta. „Akcijos vadinamos prevencinėmis, kad būtų pagąsdinti nelegaliai dirbantys gidai. Tačiau iki šiol nė vienas nebuvo nubaustas. Be to, neaišku, kaip tokį asmenį reikėtų bausti, nes nėra jokio kontrolės mechanizmo. Todėl nelegalams tai suteikia drąsos. Pavyzdžiui, kaimynėje Lenkijoje kelionių vadovai net didmiesčiuose neturi teisės patys vesti ekskursijų – turi samdyti profesionalius gidus, užtat tai jie daro Lietuvoje“, – kalbėjo profesionali gidė.
Vilniaus turizmo informacijos centro (TIC) direktoriaus pavaduotoja Jurgita Stasaitytė aiškino, kad jau septintus metus Vilniaus miesto savivaldybės Turizmo ir miesto įvaizdžio skyrius vasaros sezono metu rengia prevencines nelegalaus gidų darbo akcijas, kurių tikslas – siekti, kad turistai apie Vilnių gautų teisingą ir išsamią informaciją. Šiose akcijose dalyvauja ir Vilniaus TIC.
Šią vasarą tokios akcijos buvo surengtos jau tris kartus, tačiau be gido pažymėjimo už kupros nebuvo pačiuptas nė vienas su turistais dirbęs asmuo.
J. Stasaitytė mano, kad tokios nelegalių gidų gaudymo akcijos yra veiksmingos. „Informacija apie tokias akcijas greitai pasklinda. Paskui lietuviai ima skambinti ir teirautis, kaip įsigyti gido pažymėjimą. Pastebėta, kad Vilniuje mažėja nelegalių vietinių gidų, o dažniausiai ekskursijas veda kelionių vadovai iš užsienio“, – sakė Vilniaus TIC atstovė.
Ankstesniais metais rengtos akcijos buvo kur kas rezultatyvesnės. Pavyzdžiui, per 2005 m. spalį surengtą akciją iš 25 patikrintų asmenų trys neturėjo gido pažymėjimo, 2006 m. birželį patikrinus 16 ekskursijas vedančių žmonių, keturi iš jų dirbo nelegaliai. 2008 m. birželį akcija buvo surengta prie Šv. Apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios, kur lankosi itin daug turistų. Per pusantros valandos patikrinus 12 turistų grupių paaiškėjo, kad du lenkai ir lietuvė, vedusi ekskursiją lenkų kalba, dirbo neturėdami gido pažymėjimo. Visi buvo įspėti ir supažindinti su gido darbo tvarka. Vienas lenkas, nelegaliai dirbęs gidu, akcijos metu elgėsi įžūliai ir piktinosi tokia tvarka.
Darbas smalsiems
Nors oficialiai Lietuvoje yra daugiau kaip 2 000 gidų, aktyviai dirbančių – apie 500. Dar mažiau tokių, kuriems gido darbas – pagrindinis užsiėmimas. „Turizmo sezonas Lietuvoje yra trumpas – jis trunka maždaug nuo balandžio vidurio iki spalio vidurio. Dažniausiai gidais dirba dėstytojai ir mokytojai, turintys ilgas vasaros atostogas, taip pat tarp gidų yra muziejininkų, bibliotekininkų, net inžinierių ir tiksliųjų mokslų atstovų“, – apie gidų profesinę sudėtį kalbėjo D. Bernatovič.
Pašnekovė yra viena iš nedaugelio, kuriems darbas su turistais – pagrindinis užsiėmimas: „Galiu sakyti, kad gide dirbu visą gyvenimą, mat esu profesionali gidė. Šią specialybę įgijau Vilniaus universiteto Istorijos fakultete“.
Ar sunkus gido darbas? „Konfucijus yra pasakęs: „Susirask mylimą darbą ir nė dienos nebereikės dirbti“. Kas negali pasinaudoti šia išmintimi, tas iškrinta iš rinkos“, – šyptelėjo profesionali gidė.
Lietuvių, rusų ir lenkų kalbomis ekskursijas vedanti moteris teigia, kad gido profesija turi žavesio: „Ji neleidžia sustabarėti. Juk visą laiką bendrauji su žmonėmis, nuolat tobulini savo žinias, mokaisi. Gidais gali dirbti tik atviri, neužsisklendę žmonės, kuriems patinka bendrauti, kurie yra smalsūs. O nuolat mokytis patinka ne kiekvienam“.
Daugelį metų turistus po Vilnių ir šalį vedžiojanti gidė yra pastebėjusi, kad dabartiniai turistai skiriasi nuo tų, kurie keliavo ankstesniais laikais. „Dabar į ekskursijas eina tie, kurie to nori. Tie, kuriuos domina tik apsipirkinėjimas ar naktinis gyvenimas, į ekskursijas neina. Pradedi dėstyti informaciją apie miestą ir jau po keliolikos minučių matai, kas turistus labiau domina – istoriniai faktai, legendos ar įvairūs nutikimai. Anksčiau savaitgaliais į Vilnių plūsdavę turistai iš Baltarusijos pageidaudavo sutrumpinti ekskursijas arba parodyti tik jiems įdomias vietas, mat jiems dar rūpėdavo aplankyti „Akropolį“.
Be to, šiandieniai turistai – drąsesni. Anksčiau daugelio klausimų jie negalėdavo užduoti arba ne visada galėdavo sulaukti tokio atsakymo, kokio tikėdavosi. Dabar jie gali klausti, ko tik nori. Šiandien dažnai tenka diskutuoti apie mūsų gyvenimą sunkmečio sąlygomis“, – dėstė D. Bernatovič.
Paklausta, ar geriausias gido darbo įvertinimas – arbatpinigiai Vilniaus gidų bendrijos pirmininkė teigė: „Mūsų gidams turistai iš gretimų kraštų arbatpinigių nepalieka. Mums geriausias darbo įvertinimas – kai atidirbi ir grįžti namo ne pavargęs, o pasikrovęs geros energijos. Taip būna tada, kai turistai išvyksta pakilios nuotaikos ir sako, kad mielai sugrįš dar kartą. O jeigu ateina užsakymas, kuriame pageidaujama konkrečiai tavo paslaugų, atrodo, geresnio atlygio net ir nereikia“.