2009 m. liepos mėn., palyginti su birželio mėn., bendrajam vartotojų kainų pokyčiui didžiausią įtaką turėjo 2,4 procento atpigę būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro grupės prekės ir paslaugos, 1,0 – maisto produktai ir nealkoholiniai gėrimai, 3,0 – drabužiai ir avalynė ir 1,4 procento pabrangusios poilsio ir kultūros, 0,6 – sveikatos priežiūros grupių prekės ir paslaugos.
Vartojimo prekių kainos per minėtą laikotarpį sumažėjo 1,1 procento, paslaugų – padidėjo 0,4 procento.
Būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro grupės prekių ir paslaugų kainų pokytį labiausiai paveikė 5,8 procento atpigusi elektra, 15,9 – gamtinės dujos, 0,5 – karštas vanduo ir centralizuotai tiekiama šiluma, 1,1 – būsto priežiūros ir remonto paslaugos, 3,0 – sumažėję būsto nuomos iš privačių asmenų mokesčiai. Suskystintos dujos maistui gaminti pabrango 2,8, būsto priežiūros ir remonto medžiagos – 1,3 procento.
Didžiausią įtaką maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų mėnesiniam kainų pokyčiui turėjo 13,7 procento atpigusios vaisinės daržovės (agurkai, pomidorai, saldžiosios paprikos), 0,6 – mėsa ir jos produktai, 13,1 – bananai, 0,7 – duona ir grūdų produktai, 2,3 – sūris ir varškė, 20,5 – kopūstai, 26,4 – bulvės, 2,0 – kava, 1,8 – pienas ir 4,9 procento pabrangę citrusų vaisiai, 13,0 – kiviai, 4,5 – vynuogės, 2,5 – obuoliai, 1,2 – arbatžolės.
Drabužių ir avalynės grupėje dėl nuolaidų 2,7 procento atpigo drabužiai, 3,9 – avalynė.
Poilsio ir kultūros grupės prekių ir paslaugų kainų pokyčiui įtakos turėjo 5,6 procento pabrangusios atostogų išvykos, 1,7 – kultūros paslaugos. Gėlės atpigo 2,4, vaizdo aparatūra – 1,4 procento.
Sveikatos priežiūros grupės prekių ir paslaugų kainų pokyčiui įtaką darė 0,7 procento pabrangę farmacijos gaminiai, 2,7 – sanatorijų, 0,4 – odontologų, 0,5 procento – gydytojų konsultacijų paslaugos.
Iš kitų prekių ir paslaugų, turėjusių įtakos bendrajam vartotojų kainų pokyčiui, galima paminėti 4,1 procento atpigusį benziną, 2,3 – judriojo telefono ryšio paslaugas, 2,0 – alų, 2,1 – dyzelinius degalus, 3,2 – transporto priemonių draudimo paslaugas, 0,6 – pagrindinius namų ūkio prietaisus ir pabrangusias 8,1 procento suskystintas automobilių dujas, 1,3 – cigaretes, 5,8 – keleivinio oro transporto paslaugas, 10,6 – poilsio namų paslaugas.
2009 m. liepos mėn. metinė infliacija (2009 m. liepos mėn., palyginti su 2008 m. liepos mėn.) sudarė 3,0 procentus. Metinės infliacijos lygį daugiausia lėmė 12,3 procento per dvylika mėnesių pabrangusios būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro, 17,1 – sveikatos priežiūros grupės prekės ir paslaugos, 12,6 – alkoholiniai gėrimai ir tabako gaminiai ir 8,6 procento atpigę drabužiai ir avalynė.
Vartojimo prekės per metus pabrango 1,8, paslaugos – 6,7 procento.
2009 m. liepos mėn. vidutinė metinė infliacija sudarė 7,9 procento.
DnB NORD: artimiausioje ateityje kainų kilimo laukti neverta
Banko DnB NORD Ekonominių tyrimų padalinio l.e.p. vadovė Jekaterina Rojaka pastebi, kad nepaisant kiek pagyvėjusios prekybos ir šiek tiek pagerėjusių lūkesčių, kainos smuko drastiškai, bet tai nekelia nuostabos.
"Gamintojai neigiamus metinius kainų pokyčius fiksuoja jau aštuonis mėnesius iš eilės, o liepos mėnesį pramonės produkcija atpigo beveik penktadaliu. Itin didelį spaudimą kainoms turi užsienio rinkos – jose parduodama produkcija buvo apie 28 proc,. pigesnė nei prieš metus, o Lietuvoje parduotos pramonės produkcijos kainos sumenko tik dešimtadaliu", - pastebi ji.
J.Rojaka atkreipia dėmesį, kad vartojimo kainų dinamikoje vis labiau pastebime paslaugų ir prekių kainų „žirkles“: "Paslaugos per metus vartojimo prekės brango beveik 4 kartus lėčiau nei paslaugos, kurių metinis kainų pokytis siekė net 6,7 proc. Akivaizdu, kad vidinis kainų formavimo mechanizmas yra sutrikęs dėl konkurencijos stokos. Nors nuo liepos mėnesio gerokai atpigo ir būsto, vandens, elektros dujų ir kito kuro paslaugos (-2,4 proc., palyginti su gegužės mėn.), visgi už jas gyventojams tenka mokėti apie 12 proc. daugiau ne prieš metus."
Ekspertė prognozuoja, kad ateityje defliacinės tendencijos išliks: "Lietuvoje vartojimo kainos ir taip gana pavėluotai reagavo į pasikeitusias rinkos sąlygas (Latvijoje ir, ypatingai, Estijoje kainų mažėjimas įvyko gerokai operatyviau). Kiek pristabdyti kainų mažėjimą gali administraciniai sprendimai (pvz., PVM didinimas), bei pasaulio ekonomikos atsigavimas, kuriam įkandin didėja energijos išteklių, metalų kainos. Intensyvi didžiųjų rinkos žaidėjų refliacija, t.y. ekonomikos skatinimas didinant pinigų pasiūlą ir mažinant mokesčius, palūkanų normas, gali suduoti skaudų smūgį mažoms daug importuojančioms šalims, tokioms kaip Lietuva ir pristabdyti kainų prisitaikymo mechanizmą ateityje. Tačiau dar kurį laiką Lietuvoje vyraus defliacinės nuotaikos."
