LMPA direktorius Gintautas Kniūkšta nors ir giria ūkininkų turgelių idėją, tačiau tvirtina, jog reikalinga griežtesnė kontrolė, kad į juos nepatektų perpardavėjai.
Jo teigimu, svečiui iš užsienio yra sunku paaiškinti, kodėl prie pat įėjimo į Žemės ūkio ministeriją, pačiame miesto centre stovi autobusiukai ir ten yra pardavinėjami maisto produktai.
„Tai iš tikrųjų darko ir mūsų, kaip lietuvių kultūringos tautos, įvaizdį, ir kartais sunku paaiškinti užsieniečiui, kodėl pačiam miesto centre prie valstybinės institucijos veikia tas turgelis. Iš tikrųjų lazda yra perlenkta. Ten vienu metu pardavinėjo pieną. Aš paklausiau to žmogaus, kiek laiko jis laiko tą pieną, juk pienas sugiš, jis sako: „miesto žmogus nuperka visokį“. (...) Vilniaus Ukmergės gatvėje esančiame turgelyje trūksta elementarios tvarkos. Normaliai veikianti VMVT tą turgelį turėjo uždaryti, nes ten pažeidžiamos bet kokios sanitarinės taisyklės, kai ant šiaudų pasideda produkciją ir ją pardavinėja. Purvas ir taip toliau“, – piktinosi pašnekovas.
Jo teigimu, būtinos griežtos taisyklės, kad ūkininkų turgeliuose turėtų savo gaminius parduoti tik ūkininkai.
Save išskiria obuoliuku
Tuo tarpu mobiliuosius ūkininkų turgelius administruojančio žemės ūkio kooperatyvo „Lietuviška ūkio kokybė“ direktorius Mindaugas Maciulevičius DELFI sakė, kad pas juos teisę prekiauti turi tik ūkininkai, kurių ūkiai tikrinami ir pora sertifikuotų įmonėlių, turinčių tautinio paveldo produktų sertifikatus.
Žemės ūkio rūmai dar sausį į Vilnių ir Kauną išleido mobiliuosius ūkininkų turgelius, siekdami sudaryti galimybę pačiam ūkininkui savo gėrybes parduoti tiesiai pirkėjui.
„Iš įmonių ir Lenkijos mes produkcijos visiškai neturime. Mūsų turgelyje negali prekiauti verslo liudijimų turėtojai. Pas mus prekiaujančios įmonėlės yra sutartimis įsipareigojusios naudoti tik lietuviškos kilmės mėsą, už pažeidimus sutartyse yra numatytos materialinės sankcijos. Kontrolė yra labai griežta ir mes iš tiesų sunkiai dirbame dėl ūkininkų vardo. Dėl to netgi išskiriame save specialiu obuolio su trispalve ženklu“, – tvirtino jis.
Tačiau pašnekovas pripažįsta, kad Lietuvoje randasi vis daugiau ūkininkų turgelių, kuriuos steigia privačios įmonės.
„Tai yra tiesiog verslas – organizuojamas turgus su dideliais mokesčiais ir ten leidžia prekiauti kam nori. Tai yra privačiai administruojamos turgavietės be ūkininkų savivaldos žinios. (...) Drąsiai galiu pasakyti, kad ne mūsų kontroliuojamose tiesiog atsiradusiose turgavietėse, tikrai yra (perpardavėjų – DELFI) ir jos tiesiog parazituoja tuo vardu“, – kalbėjo M. Maciulevičius.
Jo teigimu, ūkininko pažymėjimą išsiimti nėra sudėtinga, tačiau kažkas turi kontroliuoti, ar pardavėjas iš tiesų užaugino parduodamą mėsą ar daržoves.
Tik lietuviškos prekės
Vilniuje įsikūrusios „Centrinės ūkininkų prekyvietės“ iniciatorius ūkininkas Mykolas Čiplys DELFI taip pat sakė, kad jo prekyvietėje prekiaujama tik lietuviška mėsa, daržovėmis ir kitomis gėrybėmis.
„Pas mus tikrai nėra įvežtinės produkcijos, ir aš tai koordinuoju, ir buvo ir patikrinimų. Kalbant apie mėsą, ūkininkų turgeliuose prekiauja mažytės įmonėlės, gaminančios tik išskirtinės kokybės produkciją. Kažkas yra suinteresuotas blogai kalbėti apie turgelius, bet, aš manau, kad žmogus pats turėtų atsirinkti, tai bus pats natūraliausias būdas“, – kalbėjo ūkininkas.
Situacija gerėja
VMVT vyriausioji veterinarijos gydytoja Aurelija Načienė DELFI sakė, kad prieš atsidarant yra tikrinami visi ūkininkų turgeliai, o per pastarąjį pusmetį patikrinta pusė visų veikiančių mobiliųjų ūkininkų turgelių. Pusėje jų buvo rasta pažeidimų, dažniausiai prekės būdavo nepažymėtos, pažeistos produktų laikymo sąlygos.
„Pavyzdžiui, buvo pardavinėjami pieno produktai neturint termodėžių, jie būdavo laikomi ne šaldytuvuose. Būdavo, kad produktus pardavinėdavo be jokio ženklinimo. Šiuo metu padėtis yra iš esmės pasikeitusi“, – sakė ji.
Vyriausiosios veterinarijos gydytojos teigimu, Ukmergės gatvėje esantis ūkininkų turgus šiemet buvo tikrintas šešis kartus. Jame buvo rasti įvairūs pažeidimai dėl prekių laikymo, neteisingo ženklinimo, higienos.
„Svetimų produktų tikrinimo metu nebuvo rasta. Ūkininkų turgeliuose pirkėjams siūlomi Lietuviški produktai. Situacija iš esmės keičiasi į gera, dauguma ūkininkų nusipirko termodėžes, pasidarė etiketes. Manau, kad supratimas yra ir ūkininkai patys stengiasi išlaikyti produktą kokybišką ir saugų“, – sakė A. Načienė.
Pataria atidžiai tikrinti
Pastaruoju metu ūkininkai neretai ant prekystalio pasideda lietuviškos įmonės sertifikatą, kad pirkėjas būtų tikras perkąs prekę lietuvišką. Tačiau Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės instituto Biochemijos ir technologijos laboratorijos vedėjas dr. Pranas Viškelis įspėjo juo aklai nepasikliauti. Esą būna ir taip, kad ūkininkas tik pasisodinęs vieną kitą lysvę morkų, tačiau visus metus prekiauja lenkiškomis.
Norint būti tikram dėl daržovių lietuviškų, verta arba pasirinkti plačiai žinomus ūkininkus, arba apsilankyti jų ūkyje ir įsitikinti, kad parduodamos daržovės – tikrai jo.
Žemės ūkio ministerijos Kokybės politikos departamento direktorius Saulius Jasius ekologinių daržovių turgeliuose patarė ne tik paprašyti sertifikato, bet ir atidžiai patikrinti, kurioms daržovėms jis suteiktas.
„Pasitaiko atvejų, kai ūkininkas ekologijos ženklu turi teisę žymėti tik bulves, tačiau kaip ekologiškas jis parduoda ir morkas ar kitas daržoves, nors jos ir nėra ekologiškos“, – teigė pašnekovas.
