Su pirmaisiais investuotojais nuomos sutartį 99 metams savivaldybė planuoja pasirašyti jau kitą savaitę. Už sklypą bendrovė per metus į rajono biudžetą mokės 24460 Lt nuomos mokestį.

„Tai nėra maža suma. Kiti šalies pramonės parkai tušti stovi, Šiauliai verslininkus visai atleidžia nuo nuomos mokesčio, kad tik išlaikytų investuotojus ir būtų sukurtos darbo vietos“, – teigė savivaldybės Investicijų ir užsienio ryšių skyriaus vedėja Raminta Butėnaitė.

Aukciono laimėtoja taip pat įsipareigotų ne vėliau kaip per dvejus metus į pramonės, sandėliavimo ir sklypo infrastruktūros statybą investuoti ne mažiau nei 4 mln. Lt.

Skaičiuoja investicijas

„ASP-BEED“ direktorės Jurgitos Sokolovos teigimu, medienos perdirbimo gamykla galėtų pradėti veikti mažiausiai po pusmečio.

„Labai sunku prognozuoti, kol projektas dar rengiamas. Dar neapskaičiavome investicijų, kiek sukursime darbo vietų – taip pat dar diskutuotinas klausimas“, – aiškino J.Sokolova.

Įmonės vadovė teigė esanti nustebinta, kad sklypo pramonės zonoje nuoma investuotojai nesusidomėjo.

„Sklypas geroje geografinėje vietoje, jis gali būti tinkamas daugeliui projektų įgyvendinti. Gaila, kad sunkmetis šitaip pasireiškia“, – svarstė J.Sokolova.

Svarstė nebenuomoti

Rajono meras Povilas Žagunis neslepia ir nesitikėjęs sulaukti nuomininkų antplūdžio.
„Džiaugiamės, kad sunkmečiu nors vienas atsirado“, – pripažino meras.

Tačiau prieš porą metų, vos pasigirdus kalboms apie Ramygalos plyname lauke numatomą kurti pramonės zoną, Savivaldybėje netilo projektu susidomėjusių potencialių investuotojų skambučiai. Ramygaloje steigti pieno perdirbimo įmonę svarstė Ūkininkų sąjunga ir Žemės ūkio rūmai, galimybėmis čia įsikurti domėjosi ir metalo perdirbėjai iš Kauno, ir pakuočių gamintojai.

Rugsėjį rajono Taryba numato priimti sprendimą dėl dar vieno sklypo Ramygalos plyname lauke nuomos aukciono sąlygų.

Pasak P.Žagunio, sunkmečiu gerokai kritus investuotojų susidomėjimui šiuo projektu, netgi buvo svarstyta likusių sklypų kol kas nenuomoti ir laukti, kol vėl pakils žemės nuomos kaina.

„Bet projektą įgyvendinome ne tam, kad uždarytume“, – mano meras.

Laukia naujakurių

Ramygalos 7,4 ha plynas laukas kaip pramonei tinkama zona baigtas rengti praėjusiais metais – nutiesti keliai, vandentiekio, nuotekų tinklai, elektros perdavimo ir ryšių linijos, vidutinio slėgio dujotiekis. Į statybas investuota 16 mln. Lt, iš jų daugiau nei 10 mln. Lt – Europos Sąjungos lėšos.

Labiau nei investuotojus pramonės zona masino vagis. Kai ilgapirščiai išmontavę išgabeno vertingas metalines tvoras, susigriebta įrengti 8000 Lt rajono biudžetui kainavusią signalizaciją.

„Kitos išeities nebuvo. Nemažai tvorų pavogė. Čia tikrai ne metalo vagys pasidarbavo, o ketinantieji jas parduoti gerų tvorų ieškantiems žmonėms“, – mano Ramygalos seniūno pavaduotojas Kęstutis Dangveckas.

Seniūnija viliasi, kad į plyną lauką įžengę investuotojai pakels miestelio ekonomiką.
„Laukiame naujų darbo vietų. Tikimės, kad atsigaus ir Ramygalos maitinimo įstaigos. Jei iš dvidešimties naujakurių darbuotojų bent penki pietaus miestelio kavinukėje, jai bus nemenka paspirtis. Kol vyko statybos darbai, per pietų pertrauką į kavinę jau buvo sunku patekti“, – lūkesčius vardijo seniūno pavaduotojas.