Vartotojų atstovai pasirinko keturias maisto produktų grupes – pieniškas dešreles, juodą duoną, pieną ir jogurtus. „Tikrinome, kiek skiriasi artimos kokybės produktų kainos. Akivaizdžiausią skirtumą nustatėme tarp dešrelių. Jas rinkomės pagal tam tikrus kriterijus: tai turėjo būti aukščiausios rūšies gaminys, o produkto sudėtyje turėjo būti kiaulienos ir jautienos. Kiti ingredientai ir maisto priedai daugmaž nesiskyrė – visi gamintojai juos naudoja panašius“, - pasakojo Z. Čeponytė.
Anot pašnekovės, dešrelių kaina už kilogramą skyrėsi net 37 proc. – nuo 14,83 Lt iki 21,90 Lt. Skaičiuojant pakuotės kainą, galima sutaupyti apie 2,5 Lt.
Tyrimo metu nustatyta, kad to paties pavadinimo ir labai panašios sudėties juodos duonos kaina už kilogramą skiriasi 18 proc. – nuo 4,85 Lt iki 5,73 Lt.
2,5 proc. pasterilizuoto pieno kainą, anot Z. Čeponytės, labiausiai lėmė pakuotė. Beje, pastebėta kai kurių gamintojų gudrybė pieną pilstyti į šiek tiek mažesnę pakuotę, kuri vizualiai beveik nesiskiria nuo didesnės, o jos kaina – mažesnė.
„Kai kurie gamintojai pieną pilsto ne į 1 litro pakuotes, bet į 0,9 litro. Nors jo kaina atrodo patraukli, iš tiesų, skaičiuojant litro kainą, jis yra brangesnis“, - sakė vartotojų gynėja. Pieno kaina parduotuvėje skiriasi 15 proc. – nuo 1,89 Lt iki 2,21 Lt.
Nagrinėjant jogurtų kainas, buvo pasirinktas 2,5 proc. riebumo jogurtas su braškėmis, kadangi jis populiariausias ir sudaro apie 20-30 proc. jogurtų rinkos. Šiame produktų segmente kaina skyrėsi mažiausiai – vos 4 proc. (2,49 Lt iki 2,59 Lt).
Apibendrinant šio produktų krepšelio bendra kainų suma skiriasi apie 20 proc.
„Tyrimo metu atsiskleidė, kad etiketėje paprastai rašoma, kad jogurtas yra su braškėmis, nors braškės jame gali būti įvairiausiu pavidalu. Tai gali būti natūralios braškės, uogienė, braškių ruošinys. Teisės aktų gamintojai tarsi ir nepažeidžia, bet vartotojas klaidinamas. Galiausiai dabar gamintojai visiškai nesuinteresuoti į jogurtą dėti natūralių braškių, nes didesnė dalis vartotojų vis tiek neskaito etikečių ir nepastebi produkto privalumų“, - teigė pašnekovė.
Anot Z. Čeponytės, dėl pasirinktų kriterijų skaidrumo galima tvirtinti, kad visų lygintų maisto produktų kokybė yra panaši. Tačiau jeigu vartotojas netyrinėja sudėties, o prekę renkasi tik pagal mažą kainą, jis iš tiesų gali nusipirkti prastesnės kokybės produktą ar tiesiog mažesnę pakuotę. Mat tokiais dalykai mėgsta žaisti ne tik gamintojai, bet ir prekybininkai. Taigi pastebėjus rėkiančiai didelėmis raidėmis parašytą mažą kainą, verta išsiaiškinti produkto sudėtį, jo rūšį bei kiekį.
Beje, visi tirti produktai – lietuviški. „Minties specialiai pirkti tik lietuviškas prekes, neturėjome, tačiau taip gavosi natūraliai. Mat mums buvo svarbu, kad atitiktų produktų sudėtis“, - sakė Z. Čeponytė.
