Pasak ne gyvybės draudimo kompanijos "If draudimas" verslo kontrolierės Mildos Kablienės, išlieka tikimybė, kad šiek tiek didės draudimo paslaugų kaina, tačiau draudimas neturėtų tapti prabanga, galimybę apsidrausti ir taip apsisaugoti nuo rūpesčių turės kiekvienas. Gyventojai galės draustis ne vien Lietuvoje, bet ir rinktis kitose šalyse teikiamas draudimo paslaugas.
Todėl didėjant konkurencijai kai kurių paslaugų kainos gali ir sumažėti. Šį procesą skatins ir laisvas prekių, piliečių, darbo jėgos bei finansų judėjimas.
Rinka plėsis
Vienos didžiausių pasaulio perdraudimo kompanijų "Swiss Re" duomenimis, 2001 metais Lietuvos gyventojai draudimui iš viso skyrė vos procentą bendrojo vidaus produkto (BVP). Pasak Kablienės, galima spėti, kad 2002 metais šis skaičius padidėjo beveik dvigubai. Tačiau Lietuva vis dar atsilieka nuo ES vidurkio - Europos šalių gyventojai per metus draudimui skiria apie 8,5 procento BVP.
Didžiausios Lietuvoje draudimo bendrovės "Lietuvos draudimas" atstovų teigimu, dėl narystės ES draudimo rinka gali gerokai plėstis. Nors dėl privalomojo vairuotojų civilinės atsakomybės draudimo ne gyvybės draudimo rinka Lietuvoje padidėjo apie 70 procentų, šaliai tapus ES nare turėtų kilti didesnis poreikis kitoms draudimo rūšims.
"Gerėjant pragyvenimo lygiui, žmonės įsigis daugiau turto ir labiau domėsis galimybėmis jį apsaugoti, taip pat daugiau dėmesio skirs savo sveikatos ir gyvybės apsaugai", - įsitikinusi "If draudimas" verslo kontrolierė.
Gresia bankrotai
"Žinant padėtį ES šalyse ir vertinant tai, jog išaugs konkurencija tarp draudimo bendrovių, galima teigti, kad rinkos lyderiai išliks 2-3 kompanijos. Mažesnės įmonės negalės aprėpti daug draudimo paslaugų ir turės specializuotis", "Lietuvos žinioms" prognozavo "Lietuvos draudimo" generalinio direktoriaus patarėjas reformų klausimais Hansas Peteris Hansenas.
Finansų ministerijos Draudimo įmonių skyriaus vedėja Valentina Peleckienė pabrėžė, kad arši konkurencija tarp Lietuvos draudimo įmonių vyksta jau dabar, ypač vairuotojų civilinės atsakomybės draudimo srityje.
"Stojant į ES turi būti pasiektos minimalios ten esančio vairuotojų civilinės atsakomybės draudimo sumos. Įmokos Lietuvoje turėjo būti didesnės negu 220 litų, tačiau ir ši suma dėl konkurencijos dažnai sumažinama perpus", pastebėjo Peleckienė. Jos teigimu, pagal ES reikalavimus padidės šio draudimo sumos, todėl apie 20 procentų turėtų padidėti ir draudimo įmoka.
"Lietuvos draudimo" generalinio direktoriaus patarėjas pastebėjo kitą vairuotojų civilinės atsakomybės draudimo srities problemą. "ėvelgiant į dabartinę padėtį rinkoje, galima pastebėti, jog kai kurios įmonės nesupranta, kad pernelyg mažomis kainomis parduodamas produktas gali būti ir bankroto priežastis. Lietuvoje keletą draudimo bendrovių jis gali ištikti jau artimiausiais metais", - pabrėžė Hansenas.
Daugės privalomųjų draudimų
"Lietuvos draudimo" atstovų teigimu, ES šalyse egzistuoja gerokai daugiau privalomojo draudimo rūšių. "Tarkime, Danijoje viešbučiai ar restoranai paprasčiausiai negaus licencijos ir negalės pradėti veiklos, jei nepateiks Civilinės atsakomybės draudimo poliso", - teigė "Lietuvos draudimo" generalinio direktoriaus patarėjas.
Prognozuojama, kad ir Lietuvos įmonės turės pasirūpinti savo atsakomybės draudimu prieš vartotojus. Pavyzdžiui, šių metų liepos 1 dieną jau bus privalomas Rangovų ir Projektuotojų civilinės atsakomybės draudimas.
Draudikai įsitikinę, kad narystė ES neišvengiamai priartins Lietuvos gyventojų materialinę būklę prie Europos šalių piliečių, jie daugiau lėšų skirs materialinei gerovei, todėl neišvengiamai kils poreikis draustis ir turtą. Kartu daugiau lėšų bus skiriama sveikatos, gyvybės ir pensijų draudimui.
Įstojusi į ES Lietuva pritrauks daugiau investicinių lėšų. Kadangi ES investuotojai remiasi savo verslo organizavimo tradicijomis, draudikai įsitikinę, kad nė viena didesnė investicija neliks neapdrausta. Proporcingai investicijoms išaugs ir draudimo rinka.
Daugiau teisių vartotojams
Draudikų teigimu, ES galiojantys teisės aktai garantuoja griežtesnę draudimo rinkos priežiūrą, nei šiuo metu yra Lietuvoje. Todėl šalies Vyriausybei teks keisti ir taisyti draudimo rinkai skirtus teisės aktus.
"Žinoma, Lietuvos draudimo rinką reglamentuojantys teisės aktai turės atitikti ES direktyvas, dėl to abejonių nekyla. Šis procesas jau vyksta, juk esame įsipareigoję tai atlikti", - teigė Valstybinės draudimo priežiūros tarnybos direktoriaus pavaduotojas Vykintas Virbalis.
Pasak Peleckienės, jau parengtas su ES direktyvomis suderintas draudimo veiklą reglamentuojantis įstatymas. Tikimasi, kad Seimas jį prįims ir įstatymas įsigalios nuo kitų metų.
Hansenas prognozavo, kad ateityje kur kas geriau bus ginamos pačių vartotojų teisės. Draudimo kompanijoms nebus taip paprasta atsisakyti mokėti draudimo išmokas. Vartotojai galės kreiptis į Lietuvos teismus, o jei šie teismai neduos tinkamo atsakymo, tiesos bus galima ieškoti padedant Europos institucijoms.
