Šalyje veikiančios privačios įdarbinimo tarnybos Vyriausybės sprendimą naikinti įdarbinimo užsienyje tarpininkavimo veiklos licencijas priima gana prieštaringai. Vienoms tai gresia bankrotu, kitos džiaugiasi, kad pagaliau įsiliesime į ES vidaus rinką, ir nebijo netekti pajamų.
Laisvė tarpininkams
Šią savaitę Vyriausybė pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtiems Darbo kodekso pakeitimams, pagal kuriuos įdarbinimo užsienyje agentūros tarpininkavimo paslaugas turės teikti nemokamai. Projektas parengtas siekiant įgyvendinti 2006 metų Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl paslaugų vidaus rinkoje. Teigiama, kad tai sudarys palankesnes sąlygas ieškantiesiems darbo.
Tačiau dalis rinkos dalyvių neslepia, kad veikiausiai niekas nepasikeis ir dabartiniai pokyčiai tėra ES reikalavimų įtraukimas į nacionalinę teisę.
Priėmus šį įstatymą, įdarbinimo tarpininkavimo paslaugas galės teikti ne tik Lietuvos darbo birža ir juridiniai asmenys, įregistruoti Lietuvoje, bet ir kiti juridiniai asmenys ar jų filialai, įsteigti tiek Lietuvoje, tiek ES. Įdarbinimo užsienyje paslaugas galės teikti ir fiziniai asmenys.
Taip pat šiuo projektu siūloma atsisakyti Lietuvos piliečių įdarbinimo užsienyje tarpininkavimo veiklos licencijavimo. Taip pat numatyti, kad už tarpininkavimo įdarbinant paslaugų teikimo sąlygų pažeidimą būtų numatyta nuo 1 iki 3 tūkst. litų dydžio bauda.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Ryšių su visuomene skyriaus vyr. specialistė Lina Burbaitė LŽ sakė, kad remiantis kodekso pakeitimais bus sudaryta paprastesnė ir skaidresnė įdarbinimo tarpininkavimo paslaugų teikimo veiklos reguliavimo aplinka, o jų nepriėmus, t. y. neįgyvendinus Paslaugų direktyvos perkėlimo į šalies teisę iki metų pabaigos, EK pradėtų pažeidimo procedūrą prieš Lietuvą.
Licencija lygu atsakomybė
Įdarbinimo agentūros "Aulina Consulting" direktorė Rita Biliukaitė LŽ pasakojo, kad įdarbinimo paslaugos jau ir šiuo metu yra teikiamos nemokamai, tačiau klientui kainuoja įdarbinimo reikalavimų ir dokumentų sutvarkymas. "Pati įdarbinimo paslauga yra nemokama, nes yra du jos variantai. Jeigu žmogus ateina konsultuotis ir nori visiškai nemokamos paslaugos, jam pateikiamas darbdavių sąrašas, kurie šiandien ieško darbuotojų, toliau paties žmogaus reikalas, kaip jis susisieks su tais darbdaviais. Kiti ieškantieji darbo užsienyje renkasi visą paslaugos paketą, kurį sudaro ne tik garantuota darbo vieta, bet ir visų dokumentų sutvarkymas. Visa tai šiuo metu kainuoja 1000-2000 litų", - dėsto R.Biliukaitė.
Pasak pašnekovės, tai, kad agentūros įdarbinimo paslaugas turės teikti nemokamai, didelės įtakos rinkai neturės, tačiau, jos manymu, didelis pavojus kils gavus leidimą šioje rinkoje veikti neturint licencijų.
"Pastaruoju metu jau ir taip apstu atvejų, kai neturintieji teisės tarpininkauti įdarbinant išvilioja iš žmonių daug pinigų, bet paslaugos nesuteikia - visi esame girdėję apgautųjų pasakojimų. Todėl leisti dirbti nereikalaujant jokios atsakomybės yra labai blogas sprendimas. Jeigu taip bus, nuolat girdėsime, kad žmones išvežė svetur, apgavo, paliko gatvėje, o šie būriais ėjo į ambasadas prašyti pinigų, kad galėtų grįžti namo. Neabejoju, kad apgavysčių tik daugės. Žmonės neturi darbo, todėl yra pernelyg patiklūs, o sugebančiųjų įtikinti ir apgauti netrūksta. Licencija buvo savotiška drausminimo priemonė", - pasakojo R.Biliukaitė. Ji pateikia pavyzdį, kai niekada nelicencijavusi įdarbinimo agentūrų veiklos Jungtinė Karalystė prieš porą metų šį reikalavimą įvedė, nes pamatė, kad darbdaviai ir tarpininkai piktnaudžiauja. "Užsienio patirtis rodo, kad tai neabejotinai reikalinga", - konstatuoja pašnekovė.
Kitas LŽ pašnekovas Sergejus Naumčikas, UAB "QBIS" komercijos direktorius, mano, kad šiuo metu licencijų našta yra per didelė, nes jas reikia turėti dirbant su kiekvienu partneriu. "Gerai, kad bendradarbiaujame su užsienio įdarbinimo agentūra, kuri telkia daugelį darbdavių. Bet kai reikia užmegzti ryšius su atskiru darbdaviu, pvz., ūkininku, kuris gali įdarbinti kelis žmones, norėdami gauti licenciją turime parengti krūvą dokumentų", - sakė jis. Pasak S.Naumčiko, licencijų atsisakymas padės sutaupyti ir laiko, ir pinigų, o kad dėl to tarpininkavimu bus imta piktnaudžiauti, pašnekovas linkęs abejoti.
Valstybinės darbo inspekcijos Teisės skyriaus vedėjos pavaduotojas Gediminas Noreika LŽ sakė, kad inspekcija ligi šiol kontroliavo, kaip įdarbinimo agentūrų veikla atitinka ministerijos išduotas licencijas. "Atlikus kai kurių licencijuotų įdarbinimo agentūrų patikrinimus, nebuvo nustatyta pažeidimų atvejų. Praktika rodo, kad labiausiai reikalavimus linkusios pažeidinėti neturinčios įdarbinimo veiklos licencijų kompanijos", - teigė jis.
Faktai
Lietuvos darbo biržos duomenimis, šiuo metu šalyje veikia 42 įmonės, turinčios Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos licencijas užsiimti įdarbinimo užsienyje tarpininkavimo veikla. Licencijos išduotos tarpininkauti įdarbinant Jungtinėje Karalystėje, Norvegijos Karalystėje, Nyderlandų Karalystėje, Airijoje, Suomijoje, Graikijoje ir Kipre.
2008 metais įdarbinimo tarpininkavimo įmonės užsienyje įdarbino 1327 Lietuvos gyventojus, iš jų 919 (69 proc.) asmenų buvo nedirbantys, o 408 (31 proc.) turėjo darbą Lietuvoje. Daugiausia žmonių įdarbinta Jungtinėje Karalystėje - 911 (68 proc.).
Pernai buvo įdarbinti 424 (32 proc.) asmenys, turintys vidurinį išsilavinimą, 181 (14 proc.) asmuo, turintis aukštesnįjį išsilavinimą, 124 (9 proc.) - aukštąjį išsilavinimą ir 402 (30 proc.) studentai. Tarp įdarbintų asmenų daugiausia buvo jaunimo iki 24 metų - 552 (42 proc.) ir 25-34 metų asmenys - 355 (27 proc.).
Lyginant 2008 metus su 2007-aisiais, užsienyje įdarbintų Lietuvos gyventojų sumažėjo 30 procentų. Pirmąjį šių metų pusmetį per įdarbinimo agentūras įdarbinta apie 800 gyventojų, pernai tokiu pat metu - kiek daugiau nei 700 žmonių. Įdarbinimo agentūros mato, kad šiemet vėl didėja darbo užsienyje poreikis, jau įdarbinta apie 25 proc. daugiau asmenų nei pernai tokiu pačiu metu.
