Prezidentės nuomone, apskritai LB, kaip centrinis šalies bankas, valdo gerai, komercinių bankų priežiūra vykdoma efektyviai, reikalingi rezervai garantuojami, tačiau reikia kalbėti ir galvoti ne tik apie bankų sveikumą, bet ir rodyti aktyvesnes pastangas gaivinant šalies ekonomiką.

„Čia turimas omenyje palūkanų normų dydis. Prezidentės nuomone, Lietuvos centrinis bankas turėtų ir galėtų aktyviau prisidėti prie VILIBOR indekso formavimo, galbūt įtakos darymo, kad palūkanų normos būtų mažesnės, panaudojant visus tam bankui prieinamus instrumentus, viešumą, derybas ir panašiai“, - po susitikimo žurnalistams sakė prezidentės atstovas spaudai Linas Balsys.

R.Šarkinas po susitikimo su šalies vadove teigė sutinkantis su prezidentės pastabomis, tačiau aiškino komercinių bankų VILIBOR reguliavimui svertų turintis nedaug. „Tiktai įtikinėjimo ir viešumo metodus“, - teigė LB valdybos pirmininkas.

„Kaip matote, dabar pradėjome skelbti kiekvieno banko kotiruotes. Šiaip mes tik suvesdavome, ką bankai pateikė ir išvesdavome pagal nustatytą tvarką vidurkį, kuris skelbia VILIBOR. O dabar mes pradėjome skelbti, kiek pateikė kiekvienas bankas, kad visi matytų, nuo ko priklauso palūkanų dydis“, - aiškino LB valdybos pirmininkas.

R. Šarkinas mano, kad tai turės įtakos ir jau apie porą savaičių VILIBOR neryškiai mažėja. Jo teigimu, VILIBOR pamažu turi kristi iki EURIBOR (tarpbankinės palūkanos eurais) dydžio. „Tai bus ilgas procesas ir labai palaipsnis“, - prognozavo R. Šarkinas.

Klausiamas, ką galėtų padaryti skatinant ekonomiką, LB valdybos pirmininkas sakė, kad pagal turimą įstatyminę bazę ekonomikos nelabai yra kuo paskatinti.

Šaltinis
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją