"Yra pagrindo. Vyriausybės nutarime yra numatyta, kokiais atvejais privatizavimo programa gali būti stabdoma. Gali tekti tuo pasinaudoti", - Eltai sakė VTF Privatizavimo direktorius Antanas Malikėnas.

Kokie argumentai gali priversti stabdyti 66,66 proc. LJL akcijų pardavimą - teisėsaugos institucijų išvados ar kokie nors kiti duomenys - jis nepasakė.

Neoficialiais duomenimis, specialiosios šalies tarnybos galėjo pateikti informacijos apie potencialius investuotojus į laivininkystę.

Tačiau Privatizavimo komisijos, kuri turi teisę susipažinti su visais dokumentais, kuriuos turi privatizavimo objekto valdytojai, pirmininkas, Vilniaus Gedimino technikos universiteto rektorius Romualdas Ginevičius teigia, kad komisija klausimo dėl LJL privatizavimo stabdymo nesvarstė.

"Mes tokio klausimo nesvarstėme. Iš teisėsaugos institucijų nesam gavę jokių išvadų - tai galiu pasakyti labai tvirtai", - Eltai sakė jis.

Komentuodamas užsitęsusius LJL privatizavimo terminus, Privatizavimo komisijos vadovas sakė, kad "vyksta procesas", nes buvo gauta informacijos iš suinteresuotų asmenų - smulkiųjų LJL akcininkų. Pasak R. Ginevičiaus, komisijos nariai su ja susipažino, tačiau svarstyti ji nebuvo pateikta.

Paraiškas su savo pasiūlymais dėl privatizuojamų LJL akcijų šiemet vasario 27 dieną pateikė trys pretendentai. Kaip teigiama, geriausias pasiūlymas yra Danijos "Rederiet Fabricius" ir Norvegijos "Continental Ship Management" kompanijų konsorciumo, kuris už akcijas pasiūlė 22,1 mln. litų ir 120 mln. litų į LJL kapitalą pinigais, už kuriuos būtų atnaujinamas laivynas. Jis kovo pabaigoje VTF yra pateikęs ir papildomą informaciją dėl įstatinio kapitalo didinimo mechanizmo, darbo vietų išlaikymo ir kitų klausimų.

"Konsorciumas mano, kad pateikė geriausią kainos bei investicijų pasiūlymą už privatizuojamą laivininkystės akcijų paketą ir laukia teigiamo sprendimo iš Valstybės turto fondo", - teigiama antradienį išplatintame pranešime spaudai.

Kiti du pretendentai - "Trident Marine ApS" ir LJL vadovas Vytautas Vismantas, neoficialiais duomenimis, už LJL pasiūlė atitinkamai 33 mln. litų grynaisiais ir jokių investicijų, o parduodamos įmonės vadovas - minimalią 20,090 mln. litų kainą ir taip pat nenumatė investicijų.

"Rederiet Fabricius" direktorius ir savininkas Janas Fabricius teigia, kad konsorciumas yra susipažinęs su Vertybinių popierių apyvartos įstatymu ir viešai patvirtina, kad remiantis šio įstatymo 19 straipsniu siūlys smulkiesiems akcininkams supirkti jų akcijas už tą pačią kainą, kurią jie pasiūlė ir VTF.

"Viešai noriu nuraminti smulkiuosius akcininkus ir patvirtinu, jog jiems siūlysime tą pačią akcijos kainą, kurią mokėsime VTF", - teigia "Rederiet Fabricius" vadovas. Pasak jo, konsorciumas visiškai supranta VTF norą išnagrinėti visus pateiktus pasiūlymus ir dalyvaujančias kompanijas, kita vertus, konsorciumas yra papildęs savo pasiūlymą, kaip buvo prašyta.

VTF bando privatizuoti kontrolinį LJL akcijų paketą pirmą kartą, vienos lito nominalo akcijos pradinė kaina - 0,15 lito, geriausią kainą pasiūlęs Skandinavijos konsorciumas siūlo mokėti po 0,17 lito.

Į LJL pretenduojantį konsorciumą įeinanti Danijos "Rederiet Fabricius" buvo įkurta 1992 metais. Jos laivyną sudaro 23 laivai, plukdantys sausus, šaldytus krovinius, konteinerius. Norvegijos "Continental Ship Management" yra nepriklausoma kompanija, užsiimanti laivų valdymu, jų technine apžiūra, remontu ir pan. Ši kompanija valdo 10 laivų.

Įsteigta reorganizavus senąją "Lisco", LJL yra viena didžiausių šalies laivybos įmonių, eksploatuojanti trampinių laivų laivyną. Pernai LJL uždirbo pelno ir išmokėjo iš jo savo akcininkams dividendus.