Miesto valdžiai nepavyko savivaldybės valdomos bendrovės „Aukštaitijos vandenys“ geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainas padidinti nuo 3,91 iki 5,77 Lt (su pridėtinės vertės mokesčiu ), arba net 47,4 procento.
Nepasisekė „prastumti“ ir vadinamojo pardavimo mokesčio – 2,57 Lt, tokio iki šiol Panevėžyje nebuvo.
Į posėdį susirinkę daugiabučių ir privačių namų gyventojų atstovai, palaikomi Tarybos opozicijos, valdančiąją daugumą paguldė ant menčių – privertė persigalvoti.
Tiesa, politikai paskubėjo užbėgti už akių ir pareiškė, kad per pertrauką pasitarė ir esą praregėjo. Nusprendė, kad iš tiesų dabar negalima šitaip smarkiai skriausti nedarbo spaudžiamų panevėžiečių. Todėl pasiūlė atidėti kainų didinimo klausimo svarstymą neeiliniam Tarybos posėdžiui, kreiptis į Seimo bei Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos atstovus dėl kainų skaičiavimo metodikos.
Taryba tam vieningai pritarė. Gyventojų atstovai sprendimą palydėjo plojimais.
Panevėžyje vandens kainos nedidintos nuo 2001-ųjų. „Aukštaitijos vandenys“ ir miesto Savivaldybė visus tuos aštuonerius metus, net ir tada, kai pakilus ekonomikai gyventojų pajamos augo, kažkodėl kainų nedidino.
Tačiau dabar, kai žmonės netenka darbų, mažėja atlyginimai ir netrukus galbūt bus apkarpytos pensijos bei socialinės išmokos, suskato paslaugas branginti.
„Vandens kainas gal ir reikia didinti, bet ne tiek daug. Negalima žmonių apkrauti dar ir papildomais mokesčiais“, – sakė Panevėžio daugiabučių namų savininkų bendrijų asociacijos aktyvistė Ramutė Čyžienė.
Įveda papildomą mokestį
Didžiausios aistros Taryboje užvirė pasiūlius įvesti naują mokestį – pardavimo. Kiekvienas vartotojas, nesvarbu, ar jis kokį mėnesį vandens apskritai nenaudotų, išleistų vieną ar dešimt kubinių metrų, turėtų mokėti 2,57 Lt.
„Kaip čia išeina? Taigi parduotuvėje iš mūsų neprašo atsiskaityt už prekę ir už kasos aparatą, o čia turėsim mokėti ir už vandenį, ir už skaitiklį, kad jis skaičiuoja“, – stebėjosi Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos atstovas Julius Beinortas.
„Aukštaitijos vandenų vadovo politikai klausinėjo, ar toks mokestis teisėtas. R.Liepa patikino, kad įstatymai nedraudžia įvesti pardavimo mokesčio. Tokį mokestį yra įsivedusios didžioji dalis savivaldybių.
Gyventojų atstovai bei kai kurie politikai suabejojo pačia vandens kainų skaičiavimo metodika. Panevėžio daugiabučių namų savininkų bendrijų asociacijos narė R.Čyžienė politikų prašė atsikvošėti ir liautis lupus kailį nuo vargšų žmonių.
„Mes jau kelerius metus laukėm kainų didinimo, bet tokių didelių nesitikėjom, ypač dabar, kai sunkmetis. Žmonės tiesiog neišgalės susimokėti. Kainas kelkit, bet protingai“, – kalbėjo ji. V.Satkevičius nerimavo dėl švietimo įstaigų. Pasak politiko, pabranginus vandenį, švietimo įstaigos galutinai užsiners kilpą ant kaklo.
Analizuos visų paslaugų brangimą
Valstiečių liaudininkų sąjungos atstovė Gema Umbrasienė rėžė, kad sprendimas didinti vandens kainas – ne laiku ir ne vietoje.
„Kodėl kainos nekeliamos nuo 2001-ųjų, jei tai reikėjo padaryti? Savivaldybė vienais metais netgi gavo apie vieną milijoną litų dividendų iš bendrovės „Aukštaitijos vandenys“. Tai gal nebuvo būtinybės didinti vandens kainų?“– klausė politikė.
G.Umbrasienė siūlė sprendimą dėl vandens ir nuotekų kainų didinimo priimti tik atlikus kompleksinę visų Savivaldybei pavaldžių įmonių paslaugų brangimo analizę ir įvertinus jo pasekmes vartotojams.
Jai pritarė ir Lietuvos liberalų sąjūdžiui atstovaujantis Tomas Josas. Be to, jis davė pylos mero pavaduotojui Kastyčiui Vainauskui, kuris yra bendrovės „Aukštaitijos vandenys“ stebėtojų tarybos pirmininkas, kad pritarė tokiam drastiškam kainų didinimui ir negynė gyventojų interesų.
Labiausiai brangtų nuotekų tvarkymas
Vandens kainų didinimą inicijavusios bendrovės „Aukštaitijos vandenys“ direktorius Rimantas Liepa teigia, kad įmonės veikla jau antri metai nuostolinga. Jai reikalingos didelės investicijos į valymo įrenginius.
Pakėlus kainas, bendrovė per metus gautų apie 5 milijonus papildomų pajamų. Pasak direktoriaus, ši suma problemų neišspręstų, tačiau bent kiek stabilizuotų padėtį.
Kad „Aukštaitijos vandenys“ lengviau atsikvėptų, esą per metus reikėtų gauti 10 milijonų litų papildomų pajamų.
Miesto valdžia pritaria, kad reikia kelti geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo kainas.
Geriamojo vandens kainas siūloma padidinti nuo 1,43 Lt iki 1,67 Lt (be PVM), o nuotekų tvarkymo – nuo 1,86 Lt iki 3,18 Lt (be PVM). Iš viso už vieną kubinį vandens gyventojai turėtų mokėti 4,85 Lt (be PVM). Su dabar galiojančiu 19 proc. PVM šis mokestis sudarytų 5,77 Lt už kubinį metrą geriamojo vandens ir nuotekų, arba 47,4 proc. daugiau, nei mokama dabar.
Savivaldybės ekonomistai Tarybą tikino, kad gyventojams tokia našta būtų pakeliama. Esą vidutinės šeimos, kurioje yra 2,36 žmogaus, išlaidos per mėnesį padidėtų 1,9 proc.
Jei vandens kainos būtų pakeltos, Panevėžys pagal brangumą iš 64 miestų užimtų 16-ą vietą. O dabar jis pagal vandens kainas yra per vidurį.