Sumažėjo gyventojų, prognozuojančių savo namų ūkio finansinės padėties blogėjimą, truputį geriau buvo vertinama galimybė nors kiek sutaupyti per artimiausius 12 mėn.
Birželio mėn. 4 proc. gyventojų teigė, kad namų ūkio finansinė padėtis per praėjusius metus pagerėjo, 60 – kad pablogėjo, o 36 procentai gyventojų atsakė, kad jų namų ūkio finansinė padėtis per metus nepasikeitė (gegužės mėn. – atitinkamai 4, 58 ir 37 proc.).
Vertindami savo šeimos finansinės padėties tikėtinus pokyčius per artimiausius 12 mėn., 9 procentai gyventojų nurodė, kad tikisi pagerėjimo,
42 – pablogėjimo (gegužės mėn. – atitinkamai 9 ir 48 proc.). 43 procentai gyventojų mano, kad jų namų ūkio finansinė padėtis per artimiausius metus nesikeis.
Vertindami šalies ekonominę padėtį, 1 procentas gyventojų teigė, kad ekonominė padėtis per praėjusius metus pagerėjo, 91 procentas – kad pablogėjo, o 8 procentai atsakė, kad padėtis per praėjusius 12 mėn. nepasikeitė (gegužės mėn. – atitinkamai 1, 90, 9 proc.).
Birželio mėn. 14 procentų gyventojų tikėjosi, kad šalies ekonominė padėtis per artimiausius 12 mėn. truputį pagerės, 55 procentai prognozavo pablogėjimą, 27 procentai teigė, kad padėtis išliks tokia pati (gegužės mėn. – atitinkamai 10, 65 ir 21 proc.).
Birželio mėn. 88 procentai gyventojų prognozavo bedarbių skaičiaus augimą per artimiausius 12 mėn. (gegužės mėn. – 91 proc.).
Per metus vartotojų pasitikėjimo rodiklis sumažėjo 21 procentiniu punktu. Ypač pasikeitė gyventojų nuomonė apie tikėtiną bedarbių skaičiaus augimą.
Vartotojų pasitikėjimo rodiklis – tai teigiamų ir neigiamų atsakymų į 4 klausimus (apie namų ūkio finansinės padėties, šalies ekonominės padėties, bedarbių skaičiaus kitimą (su priešingu ženklu) ir tikimybę sutaupyti per artimiausius 12 mėn.) balansų aritmetinis vidurkis.
