Įgyvendindamas "Baltijos žiedo" strategiją, "Nord/LB" savo padaliniais bei antriniais bankais baigia apjuosti Baltijos jūrą. 1999 metais nuo Vilniaus pradėjęs plėtrą aplink Baltijos jūrą "Nord/LB" savo verslo interesus išreiškė ir kiek pakeisdamas savo logotipą - jame atsirado stilizuota kompaso rodyklė, rodanti į Šiaurės rytus. "Mums Šiaurės rytai - tai ir Rusija", - sakė G. Dunkelis.
Jis pažymėjo, kad sprendimas dėl skyriaus atidarymo šiame greitai augančiame mieste nėra priimtas, tai priklausys nuo tolesnės Rusijos ekonomikos raidos, teisės bazės kūrimo toje šalyje.
"Viena sėkmė veda prie kitos sėkmės. Tikimės, kad sustiprinę pozicijas Baltijos šalyse ir Lenkijoje galėsime sėkmingai žengti į Rytus", - kalbėjo G. Dunkelis, užsimindamas, jog kada nors ateityje bankas tikisi veikti ne tik Rusijoje, bet ir Ukrainoje, Baltarusijoje.
"Nord/LB" vadovų vertinimu, didžiausias jų bankų augimo potencialas Baltijos šalyse tikėtinas mažmeninės bankininkystės rinkoje. Kaip pagrindiniai konkurentai buvo minėti skandinavų SEB ir "Swedbank" valdomi bankai šiame regione, o Latvijoje - dar ir "Pareks" bankas.
"Nord/LB" banko vykdantysis viceprezidentas Svenas Herlynas (Svenas Herlinas) tikisi, kad "Nord/LB" Lietuvoje artimiausiais metais išliks tarp trijų didžiausių šalies komercinių bankų. Kaip vieną iš "Nord/LB" privalumų S. Herlynas minėjo jo ilgametį stabilumą, išlaikytą ir per pastarojo meto pasaulinės ekonomikos sąstingį, labai jaučiamą ir Vokietijoje.
"Nord/LB" vadovai prognozuoja, kad narystė Europos Sąjungoje paskatins daugiau užsienio investicijų Baltijos šalyse ir Lenkijoje, taip pat tų šalių bendrojo vidaus produkto spartų augimą. Taip atsitiko Ispanijoje ir Portugalijoje. G. Dunkelio įdomi prielaida, kad ateityje Europos Sąjungoje susiformuos trys zonos - Šiaurės, Vidurio ir Pietų, kuriose ekonomika augs skirtingai. Pasak bankininko, panašiai yra Jungtinėse Amerikos Valstijose. Lietuva ir mūsų kaimynės turėtų būti sparčiausios plėtros zonoje. Todėl "Nord/LB" ir suinteresuotas čia stiprinti savo pozicijas.
Be Vokietijos, "Nord/LB" jau yra įsikūręs Vilniuje, Rygoje, Taline, Helsinkyje, Stokholme, Osle, Varšuvoje. "Baltijos" žiedui" trūksta tik Danijos, bet "Nord/LB" intensyviai studijuoja rinkos padėtį toje šalyje ir ieško momento, kada ir kaip ten įsikurti. "Nord/LB" vadovai minėjo, kad atidžiai analizuojama ir situacija Estijoje, nes svarstoma galimybė toje šalyje esančią "Nord/LB" atstovybę pertvarkyti į skyrių, kuris galėtų atlikti finansines operacijas.
Lietuvoje, Latvijoje ir Lenkijoje "Nord/LB" jau valdo antrinius bankus, Suomijoje bei Švedijoje veikia banko skyriai, Norvegijoje - atstovybė.
Mūsų šalyje "Nord/LB" iš pradžių įsteigė atstovybę (1998 metais), vėliau ją pertvarkė į skyrių, o pernai nupirko trečią pagal dydį Lietuvos žemės ūkio banką, kuris buvo sujungtas su skyriumi. 2000 m. gegužės mėnesį "Nord/LB" įsigijo Latvijos banko "Pirma Latvijas Komercbanka" (PLK) beveik 90 proc. akcijų paketą. 2002 m. Varšuvoje pradėjo veikti "Nord/LB" nupirktas antrinis bankas MHB. Abu jie, kaip ir Lietuvos žemės ūkio bankas, nuo kitos savaitės pradės naudoti naujus pavadinimus, žyminčius priklausymą "Nord/LB" grupei.
Prieš metus "Nord/LB" Hanoveryje neseniai persikėlė į naują itin modernią būstinę, kurioje gali dirbti 1,5 tūkst. žmonių. Originalios architektūros pastate - daug stiklo ir metalo kombinacijų, iš lauko jis atrodo skaidrus ir permatomas, o viduje - daug erdvės ir natūralios šviesos. Banko gidė teigė, jog Vokietijos architektų bendrijoje šiam statiniui nėra abejingų: vieni juo žavisi, kiti -nekenčia... Specialūs veidrodžiai ant stogo nukreipia saulės šviesą į tuos kabinetus, kurių šiaip ji nepasiektų.
Šį pastatą vertina ir aplinkosaugininkai. Išskyrus automatinę banko valdybos narių kabinetų ventiliaciją, kituose - tik natūralus vėdinimas. Iš rūsyje esančių vandens rezervuarų vanduo cirkuliuoja po visą pastatą, jų nuolatinė temperatūra yra 13-14 laipsnių. Vasarą tas vanduo atšaldo pastatą, o žiemą papildo įprastą šildymo sistemą, t. y. išlygina išorės ir vidaus temperatūros skirtumus ir sumažina šildymo kaštus. Pagrindinis naudojamas grindų plotas sudaro 35,1 tūkst. kvadratinių metrų, o aštuoniolikos aukštų vienas blokas siekia 83,52 metro. Banko pastatas pagal aukštį Hanoveryje keliais metrais nusileidžia tik Naujajai rotušei.
Šiame mieste nustatyta, kad centre negali būti aukštesnio pastato už rotušę. Banko būstinę nuolat lanko įvairios ekskursijos. "Nord/LB" būstinėje sutikome šio banko tarptautinio skyriaus darbuotoją lietuvaitę Dianą Karch, kuri dalyvavo rengiant šio banko sandorį su Valstybės turto fondu dėl LŽŪB įsigijimo. Toji vilnietė, gimtajame mieste baigusi bankų ir finansų studijas, toliau mokėsi bankininkystės Frankfurte prie Maino, ištekėjo ir dabar dirba "Nord/LB". Ji su šeima gyvena netoli Hanoverio.
Šio banko fojė matėme daug modernistinių meno kūrinių, kuriuos pirkdamas ar nuomodamas "Nord/LB" paremia menininkus. Vienoje laiptų aikštelėje kyla dekoratyvinė stela su įvairiais stilizuotais užrašais vokiečių kalba. Diana lietuviškai citavo vieną sentenciją: "Kas daug kalba apie meilę, ją užmuša". "Nord/LB" yra dešimtas Vokietijos bankas pagal turtą, kuris 2001 m. pabaigoje sudarė apie 200 milijardų eurų. Pagal turtą "Nord/LB" užima 35-ąją vietą Europoje bei 60-ąją vietą pasaulyje. Tarptautinė reitingų agentūra FITCH šiam bankui yra suteikusi aukščiausią reitingą AAA. "Nord/LB" turi skyrius ir Londone, Niujorke, Singapūre, Ciuriche.
"Nord/LB" įkurtas 1970 metais susijungus keturiems Žemutinės Saksonijos bankams. "Nord/LB" savininkai - tai Vokietijos Žemutinės Saksonijos, Saksonijos-Anhalto ir Priešakinės Pomeranijos žemės, taip pat atitinkamos taupomųjų kasų asociacijos šiose trijose žemėse.
Per "Nord/LB" žurnalistams organizuotą kultūrinę programą viename iš Hanoverio rajonų Herenhauzene teko aplankyti Karališkajame parke įspūdingą grotą. 1776 metais sukurtas statinys, imitavęs natūralų narvą, dabar išdabintas žinomos prancūzų menininkės Niki de Sent Fel (Niki de Saint Phale) puikiais ornamentais, kuriuos apžiūrinėdami tamsoje, pasišviesdami prožektoriais lankytojai atsiduria magiškame šviesų ir spalvų pasaulyje. Šio unikalaus darbo autorė mirė pernai. Jos atnaujinta grota atidaryta šių metų kovo pabaigoje, per mėnesį ją aplankė per 20 tūkstančių žmonių.
Pagal gyventojų skaičių artimas Vilniui Hanoveris garsėja kaip pasaulinis parodų centras. Šio krašto žmogus XVIII amžiaus pradžioje tapo Anglijos karaliumi Jurgiu I ir pradėjo Hanoverių dinastiją. Miestas buvo žiauriai britų aviacijos subombarduotas per Antrąjį pasaulinį karą. Jo žaizdų dabar nematyti, išskyrus vieną paminklą - paliktą sugriautą bažnyčią.