Praėjusią savaitę į aktyvias darbo rinkos politikos priemones nusiųsti 1509 bedarbiai: daugiausia – į viešuosius darbus, arba pradėjo verslą, įsigiję verslo liudijimus. O kur nukeliauja visi pinigai iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų bei valstybės biudžeto, kurių panaudojimu rūpinasi Lietuvos darbo birža?
Ką iš tiesų veikia darbo birža?
Lietuvos darbo birža giriasi: įgyvendintas didžiausias Europos socialinio fondo finansuojamas projektas „Integracijos į darbo rinką galimybių plėtra“. Ką tai reiškia? Skelbiama, kad projekto tikslas – skatinti bedarbius aktyviai dalyvauti darbo rinkoje, sudaryti jiems galimybes įgyti darbo rinkos poreikius atitinkančią kvalifikaciją, ugdyti verslumą, plėtoti remiamąjį įdarbinimą. Projekto vertė buvo 81 mln. 196 000 litų, iš jų 75 proc. sudarė ES lėšos.
Tuo pat metu Lietuvos darbo birža kartu su teritorinėmis darbo biržomis įgyvendino Europos socialinio fondo lėšomis finansuojamą projektą „Neįgaliųjų socialinės integracijos skatinimas“. Projekto vertė – net 4 mln. 201 093 Lt.
Milžiniški pinigai kilniam tikslui? Akivaizdu, kad racionaliai panaudojus minėtas lėšas būtų sukurta naujų darbo vietų, sumažintas nedarbas, socialiai integruota jautri visuomenės dalis – neįgalieji. Tikslai gražūs, tačiau ką rodo faktai ir nuoga realybė?
Abejotini mokymai
Apsistokime ties projektu „Neįgaliųjų socialinės integracijos skatinimas“. Bet kuris specialistas drąsiai pasakytų, kad už 4 mln. litų galima nuveikti labai daug darbų neįgaliųjų labui, kurie būtų jaučiami ne vienus metus. O ką gi suplanavo įdarbinimo projektus subsidijuojanti Lietuvos darbo birža? Kaip ir kam ji paskirstė numatytus pinigus?
Visų pirma buvo paskaičiuota, kad 722 neįgalieji gali dalyvauti daug abejonių keliančioje „Pasitikėjimo savimi bei darbo paieškos įgūdžių ugdymo kompleksinėje programoje“. Po šios programos 588 neįgalieji turėjo keliauti į aktyvios darbo rinkos politikos priemones – profesinio mokymo, darbo įgūdžių įtvirtinimo rėmimo, įdarbinimo subsidijuojant ir viešųjų darbų programas.
Projektui pasibaigus tik 80 neįgaliųjų turėjo įsidarbinti nuolatiniam darbui. O toliau – dar įdomiau. 76 teritorinių darbo biržų konsultantai ir darbuotojai, tiesiogiai aptarnaujantys neįgaliuosius bei atsakingi už programos organizavimą, pakels kvalifikaciją. Paprastai tariant – už neįgaliųjų pinigus teritorinių darbo biržų klerkai patobulės. Klausimas natūralus: kodėl tai daroma neįgalių bedarbių pinigais? Tai mažų mažiausiai šventvagiška.
Pinigai dideli, nauda maža
Pasitelkime į pagalbą specialistą, kuris įvertintų darbo biržos veiklą neįgaliųjų bedarbių atžvilgiu, – Darių Malinauską, „Europos projektų“ konsultantą. Po slidinėjimo traumos dalį darbingumo praradęs vyras pasinaudojo galimybe neįgaliesiems kurti savo verslą ir iš darbo biržos gavo valstybinę paramą. Sėkmingo verslo metines paminėjęs vyras neliko abejingas neįgalių bedarbių bėdoms. Ekonomikos mokslus baigęs Darius Malinauskas dabar neįgaliesiems padeda parengti verslo projektus paramai gauti. O ji pagal LR užimtumo rėmimo įstatymą yra šiek tiek didesnė kaip 48 tūkst. litų.
„Beveik puspenkto milijono litų neįgaliųjų integracijai – dideli pinigai. Tačiau darbo birža pati skelbė, kad už tuos pinigus įdarbins tik 80 neįgaliųjų. Šiandien juos įdarbino, o rytoj galbūt atleis? Nieko nekalbama apie skatinimą patiems susikurti darbo vietas. Už neįgaliesiems bedarbiams skirtus milijonus darbo biržos specialistai tobulinosi, kėlė kvalifikaciją. Tuo tarpu neįgalieji dalyvavo tokiose mokymo programose, kurios realių žinių neįgaliajam nesuteikia. Jeigu į mokymus ateina žmogus su aukštuoju išsilavinimu, kai kurios konsultantės iškart sudeda „pliusiukus“. Darius Malinauskas prisipažįsta, kad su pažįstamu vyru buvo nuvykęs į vienus mokymus tiesiog iš smalsumo. Norėjosi pamatyti, kas ten vyksta. „Dar kartą įsitikinau, kad iš tų kursų neįgaliesiems jokios naudos.“
Viena darbo vieta – už 52 513 litus
Aritmetika paprasta – vienam neįgaliajam įdarbinti (o ne darbo vietai sukurti) buvo skirta 52 513 Lt. „Ar ne geriau buvo už šiuos pinigus įsteigti beveik šimtą individualių darbo vietų neįgaliesiems?“ – klausia D.Malinauskas. Konsultanto įsitikinimu, kiekvienam steigiančiam darbo vietą dažniausiai reikalingi individualūs mokymai pagal pasirinktą sritį, o ne brangūs bendrieji nespecializuoti kursai.
Pinigai turi atitekti negalią turintiems žmonėms, kurie nori ir siekia kurti savo darbo vietas.
D.Malinauskas sako, kad pažįsta daug entuziazmo turinčių ir optimizmo neprarandančių neįgalių žmonių: „Kartais jie būna daug verslesni nei visiškai darbingi asmenys. Lietuvoje yra daugiau kaip 250 tūkst. neįgaliųjų. 7–8 tūkst. jų yra veiklūs, galintys imtis savo verslo. Jiems tereikia padėti suteikiant informaciją ar tvarkant formalumus.“
Darius Malinauskas kukliai prisipažįsta, kad padėjo sukurti darbo vietas neįgaliems masažistams, fotografams, valčių gamintojams, korepetitoriams. „Nepaisant abejotinų mokymų, egzistuoja ydinga bedarbio pašalpos mokėjimo tvarka. Daugeliui apsimoka gauti pašalpas, o ne ieškoti darbo“, – esamą politiką kritikuoja pats savo darbo vietą sukūręs vyras.
Trisdešimtmetį perkopęs Antanas Preibys iš Kretingos pats patyrė, ką reiškia būti atstumtam darbo biržos „geradarių“. Kuo tikėti, kai akivaizdžiai žlugdomos geros idėjos, nepateikiant jokių svarių argumentų. Regėjimo negalią turintis jaunas vyras baigė Vakarų Lietuvos verslo kolegiją ir įgijo programuotojo specialybę. Sužinojęs, kad pagal Užimtumo rėmimo įstatymą gali susikurti darbo vietą, A.Preibys kreipėsi į Kretingos darbo biržą. Tačiau vos peržengus šios įstaigos slenkstį, jaunam vyrui buvo pareikšta, kad pinigų nėra ir registruoti projekto nėra prasmės. Ėmė bliūkšti visos svajonės turėti savo verslą ir teikti informacines paslaugas įmonėms.
Tačiau kretingiškis nenuleido rankų ir paprašė projektą užregistruoti. Netrukus gavo atsakymą: „Blogai parašytas projektas, nurodytos per didelės sumos.“ Laimei Antaną Preibį priėmė atgal į kaimo mokyklą, kurioje vyras anksčiau buvo dirbęs. Tačiau šiandien Antanas neslepia apmaudo, kad rudenį mokykla bus uždaroma ir jis vėl taps bedarbiu. O kiek tokių žmonių yra iš tiesų? Norėtųsi tikėti, kad jaunas žmogus nepraras optimizmo bei tikėjimo ne tik savimi, bet ir darbo biržos klerkais.
Laikinas Lietuvos darbo biržos vadovas Albertas Šlekys apie projektą „Neįgaliųjų socialinės integracijos skatinimas“ kalbėti nepanoro: „Tai vyko tuo metu, kai aš dar nebuvau vadovas. Klauskite mano pavaduotojos, kuri kuravo minėtąjį projektą.“
Siekėme, kad žmonės susirastų darbą
Galina Savickienė, Lietuvos darbo biržos direktoriaus pavaduotoja.
„Aš kuravau šį projektą ir galiu pasakyti, kad visos lėšos buvo panaudotos racionaliai. Buvo remiamas neįgaliųjų įdarbinimas per subsidijavimą. Domėjausi projekto rezultatais jam pasibaigus – kas trečias neįgalusis susirado darbą. Neįgalieji buvo labai patenkinti. Visada siekiame, kad per 80 proc. bedarbių po mokymų susirastų darbą. Tikrai yra visos galimybės pačiam susikurti darbo vietą ir gauti įstatymo numatytus pinigus šiam sumanymui įgyvendinti. Būtinai pasidomėsiu, kodėl žmogus Kretingoje negavo pinigų savo darbo vietai susikurti.
Tik lėšų švaistymas
Rimantas Dagys, socialinės apsaugos ir darbo ministras
Abejoju, ar tokios darbo biržos apskritai yra reikalingos. Jų išlaikymo išlaidos neatitinka teikiamų paslaugų. Iš Europos struktūrinių fondų gaunamų lėšų nemaža dalis skirta 2007–2013 metų mokymams. Tokių mokymų nereikia. Pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus bedarbis vienu metu gali gauti ir bedarbio pašalpą, ir stipendiją, jeigu lanko darbo biržos rengiamus persikvalifikavimo mokymus. Lėšos skirtos mokymams turi būti perkeltos naujoms darbo vietoms kurti. Tai ministerijai jau pavyko išsiderėti Europos Komisijoje.
