Pasak Prezidentūros Teisės departamento teisininkų, Šilumos ūkio įstatymas, turėjęs ginti daugumos Lietuvos gyventojų, kaip centralizuoto šilumos ūkio vartotojų, interesus, įtvirtina tokį reguliavimo mechanizmą, kuris paprasčiausiai teisiškai fiksuoja esamą situaciją.
Teisininkų nuomone, toks mechanizmas prieštarauja Civilinio kodekso nuostatoms ir nesudaro sąlygų pokyčiams šioje rinkoje, visiškai nėra numatomas esamų akivaizdžių problemų šilumos ūkyje sprendimas.
Taip pat pabrėžiama, kad įstatymas nesudaro sąlygų veikti rinkos dėsniams, kurie turėtų pasireikšti galimybe atsijungti nuo labai brangiai kainuojančios, bet neretai nekokybiškos paslaugos. Nurodoma, kad įstatymas neskatina ir nesudaro prielaidų rekonstruoti šilumos tiekimo sistemas senos statybos namuose.
Viena iš esminių šio įstatymo ydų, teisininkų teigimu, yra klaidinga išankstinė nuostata, kad daugiabučiame name gyvenantis vartotojas, nutraukdamas sutartį su šilumos tiekėju, padaro žalą kitiems namo gyventojams, tačiau žala turėtų būti suvokiama kaip tam tikri šilumos tiekimo galimi sutrikimai.
Savo dekretu prezidentas siūlo įtvirtinti įstatyme nuostatą, kad sutartys sudaromos su kiekvienu vartotoju atskirai, o ne su bendrija ar kitais subjektais. Siūloma nustatyti, kad teikiamos paslaugos kaina negali didėti, motyvuojant, jog mažėja šios paslaugos vartotojų atsijungiant daugiabučio namo gyventojams.
Be to, dekrete siūloma įpareigoti šilumos tiekėjus kiekvienam vartotojui įrengti individualius šilumos apskaitos ir šilumos kiekio reguliavimo prietaisus. Prezidentas dekrete taip pat siūlo panaikinti savivaldybės teisę neleisti nutraukti šilumos tiekimo sutarčių.
Balandžio 8 dieną Seime priimtas įstatymas numatė įvesti daugianarę šilumos kainą, leisiančią padidinti energetinių pajėgumų panaudojimo efektyvumą - dideli mokesčiai gyventojams už šildymo paslaugas mažiau priklausys nuo temperatūros svyravimų.
Įstatyme taip pat buvo apibrėžta šilumos tiekėjo atsakomybė ir vartotojų atsiskaitymo už suvartotą šilumą principai bei įtvirtinta nuostata, kad atsijungti nuo centrinio šildymo vartotojai galės tik gavę savivaldybės leidimą. Prieš apsispręsdama vietos valdžia analizuos, kokių pasekmių gali tikėtis likusieji vartotojai.
Valdančiosios daugumos atstovai tvirtino, kad įstatymas užbaigia chaotiškų santykių tarp šilumos tiekėjų ir vartotojų toleravimo erą.
Tuo tarpu opozicija ir kai kurie valdančiosios daugumos atstovai prašė prezidento vetuoti šį įstatymą, be to, po balsavimo nebuvo atmesta ir kreipimosi į Konstitucinį Teismą galimybė.
Šilumos ūkio įstatymas yra antrasis, kurį vetavo R.Paksas, vasario pabaigoje pradėjęs eiti prezidento pareigas. Balandžio viduryje jis nepasirašė Labdaros ir paramos įstatymo pataisos, leidžiančios valstybinėms įmonėms teikiant paramą bei labdarą pasinaudoti mokesčių lengvatomis, teigdamas, jog šis įstatymas neskaidrus ir sudaro prielaidas korupcijai bei piktnaudžiavimui.
Tačiau Seimas atmetė prezidento veto. Atmesti prezidento veto Seimas gali tada, kai už tai balsuoja ne mažiau kaip pusė visų Seimo narių. Dabar Seimas turės spręsti, ar svarstyti prezidento grąžintą įstatymą iš naujo, ar jį pripažinti negaliojančiu.