Pasak Vyriausybės vadovo, pirmasis etapas, kuriame ES pinigai buvo naudojami remiantis Bendruoju programavimo dokumentu, Lietuvai buvo sėkmingi, nes įsisavinta didžioji dalis lėšų.
Šiemet Lietuva, pasak A. Kubiliaus, teoriškai galėtų įsisavinti 7 mlrd. ES lėšų, tačiau parengtų projektų vertė yra gerokai mažesnė.
„Mes paveldėjome tokią situaciją, kad radom realių planų panaudojimo ES pinigų šiais metais apie 2-2,5 mlrd. litų apimties. Dedam visas pastangas, kad per šiuos metus pasiektume didesnę nei 5 mlrd. litų apimtį.
Tai nėra lengva, galima apgailestauti, kad tinkamo įdirbio savo laiku nebuvo padaryta, kad būtų galima tokiom sumom operuoti. Bet ekonomikos skatinimo planas ir ministerijų aktyvi veikla leidžia tikėtis, kad pinigų sumos bus žymiai didesnės“, – kalbėjo premjeras.
Anot jo, šios lėšos – viena iš galimybių padėti šalies verslui atlaikyti ekonominės krizės išbandymus.
„Nes pagrindinė problema verslui – pinigų trūkumas, kai bankai uždarė savo kreditavimo resursus“, – sakė A. Kubilius.
Pasak premjero, 2 mln. litų galėtų būti skirti ekonomikos skatinimo planui, ir dar šiais metais ar kitų metų pradžioje per kreditavimą, mikrokreditus, garantijas ir kitus finansinės inžinerijos instrumentus pasiektų verslą.
„Nemaža pinigų suma gali būti panaudota jau šiemet startuojant su nauja daugiabučių namų renovacijos programą. Nemažai pinigų bus panaudota viešųjų pastatų atnaujinimo programai. Turi pajudėti netrukus aukštųjų technologijų slėnių prie penkių universitetų įgyvendinimas, panaudojant nemažas europines lėšas“, – galimas ES lėšų panaudojimo sritis vardino A. Kubilius.
