Pasaulinė ekonomikos krizė mūsų šalies tekstilės produkcijos gamintojams netikėtai suteikė naujų galimybių Skandinavijos šalyse. Tekstilininkai bijo tik vieno - koją gali pakišti apyvartinių lėšų trūkumas. Todėl verslininkai esą nesiryžta pasirašyti siūlomų pelningų sutarčių su Skandinavijos šalių užsakovais ir taip pralaimi konkurencinę kovą šalims kaimynėms.
Užsakymų nemažėja
Lietuvos aprangos ir tekstilės įmonių asociacijos generalinis direktorius Gediminas Viškelis LŽ tikino, kad tekstilės pramonė ir sunkmečiu nestokoja naujų galimybių, tačiau jomis pasinaudoti negali dėl apyvartinių lėšų stygiaus. Pasak jo, šiuo metu kreditai yra labai brangūs ir imti paskolas litais verslininkai nemato prasmės.
"Verslininkus kamuoja ir problema dėl įmonėms keliamų reikalavimų pretenduojant į Europos Sąjungos (ES) paramą. Pagal ES apibrėžimus, smulkios ir vidutinės įmonės gali turėti iki 250 darbuotojų, tuo tarpu mūsų įmonės jų įdarbina gerokai daugiau, o pelningumas ir apyvarta yra juokingi ES mastu. Tad šio kriterijaus neatitikimas neleidžia pasinaudoti parama", - dėstė jis.
Pasak G.Viškelio, blogiausia, kad verslininkai, pristigę apyvartinių lėšų, negali atsiskaityti su tiekėjais. Be to, reikia sumokėti mokesčius bei išmokėti atlyginimus darbuotojams. "Įmonės turi potencialių rinkų ir užsakymų, jos užsidaro tik dėl apyvartinių lėšų stygiaus. Kaip šį mazgą išnarplioti, rūpi visam verslui, ne tik tekstilės pramonės bendrovėms", - sakė jis.
Milijonai eksportui
Ūkio ministras Dainius Kreivys verslininkams žada, kad krašto eksportuojančios įmonės jau nuo birželio vidurio galės teikti prašymus bankams ir skolintis (ES skyrė 200 mln. litų paramą). Šios įmonės galės pretenduoti į dar 100 mln. litų ES paramą reklamai ir rinkodaros projektams. Paramą administruojančios įmonės "Investicijų ir verslo garantijos" generalinio direktoriaus pavaduotojo Audriaus Zabotkos teigimu, siekiant išvengti, kad bankai lėšas perskolins tik savo klientams, paramą gavusios įmonės pačios galės pasirinkti banką. Anot jo, bankų atranka šį kartą bus labai trumpa, kvietimai bus išsiųsti kitą savaitę.
Aprangos ir tekstilės įmonių asociacijos generalinis direktorius G.Viškelis tikino, kad parama eksportuojančioms įmonėms yra labai sveikintina ir reikalinga, tačiau kai kurios naujos sąlygos esą gali sutrukdyti tikslingai paskirstyti lėšas. Pasak jo, į minėtas lėšas negali pretenduoti asocijuotos struktūros, kurios galėtų padėti įmonėms efektyviau pasinaudoti parama.
"Anksčiau funkcionavo ir nacionalinė parama, kuri finansuodavo eksporto parodas, verslo misijas ir pan. Dabar skatinamas tik dalyvavimas užsienyje vykstančiuose renginiuose, o šalies viduje vykstantys tarptautiniai renginiai yra neremiami. Nors tiek užsienyje, tiek Lietuvoje surengtame renginyje galima susirasti partnerių ir pasirašyti sutarčių", - kalbėjo G.Viškelis.
"ES šalių įmonės mažina užpirkimą tolimuosiuose Rytuose, dalį užsakymų perorientuodamos į Rytų Europą. Skandinavijos įmonės suinteresuotos iki 30 proc. padidinti pirkimą Rytų Europoje. Tai gana didelė dalis ir mes esame potencialūs tiekėjai. Be abejo, yra dar ir Rumunija, Bulgarija, mūsų kaimyninės šalys, turime su jomis konkuruoti. Tačiau neturint apyvartinių lėšų sunku prisiimti įsipareigojimus", - kalbėjo G.Viškelis.
Aprangos ir tekstilės asociacijos duomenimis, šiuo metu vietinėje rinkoje lieka tik 25 proc. tekstilės produkcijos, 75 proc. jos eksportuojama, daugiausia į ES šalis.
"Pastaruoju metu darbuotojų skaičius sumažėjo apie 10 proc., tačiau taip yra dėl pažangių technologinių galimybių, o ne dėl užsakymų stygiaus. Per pastaruosius porą metų gamybos efektyvumas išaugo keliais procentais. Apdirbamosios pramonės dalis sudaro apie 10 proc. šalies bendrojo vidaus produkto, darbuotojų skaičius - apie 25 proc. visų dirbančiųjų, eksporto apimtis - 3,2 mlrd. litų. Tekstilė vis dar yra viena pagrindinių šalies ūkio šakų pagal eksportą", - pažymėjo G.Vikšelis.
Produkcija pigo
LŽ kalbinti tekstilės produkcijos gamintojai tikino, kad sunkmetis gamybos apimčių nesumažino. Lietuviško kapitalo įmonės UAB "Trivilita-Interscalit", gaminančios čiužinius, patalynę ir pan., vadybininkas Vilmantas Vinickas LŽ teigė, kad Lietuvoje pardavimas smuko kone 50 proc., o eksportas į užsienio šalis net padidėjo.
"Apie 70-80 proc. produkcijos eksportuojame į Skandinavijos šalis, apie 20 proc. į JAV ir tik apie 5 proc. parduodame Lietuvoje. Nors mūsų gaminių paklausa nesumažėjo, tačiau kainos nukrito apie 10-15 proc., nes sumažėjo gamybos sąnaudos", - dėstė jis.
Sėkmingai dirba ir didžiausia šalies trikotažo įmonė "Utenos trikotažas". Įmonės duomenimis, šių metų pirmąjį ketvirtį jos apyvarta siekė 20,4 mln. litų, t. y. 41 proc. mažiau nei prieš metus. Tuo tarpu pelnas išaugo nuo 0,4 mln. iki 0,7 mln. litų. Įmonės generalinio direktoriaus Nerijaus Vilūno teigimu, tokius rezultatus lėmė sumažintos gamybos sąnaudos, optimizuota veikla bei pastangos kurti aukštesnės pridėtinės vertės produkciją.
