Šiek tiek mažiau gyventojų prognozavo bedarbių skaičiaus augimą, sumažėjo gyventojų, visiškai nesitikinčių bent kiek sutaupyti per artimiausius 12 mėn.

Gegužės mėn. 4 procentai gyventojų teigė, kad namų ūkio finansinė padėtis per praėjusius metus pagerėjo, 58 – kad pablogėjo, o 37 procentai gyventojų atsakė, kad jų namų ūkio finansinė padėtis per metus nepasikeitė (balandžio mėn. – atitinkamai 4, 61 ir 35 proc.).

Vertindami savo šeimos finansinės padėties tikėtinus pokyčius per artimiausius 12 mėn., 9 procentai gyventojų nurodė, kad tikisi pagerėjimo, 48 – pablogėjimo (balandžio mėn. – atitinkamai 7 ir 50 proc.). 39 procentai gyventojų mano, kad jų namų ūkio finansinė padėtis per artimiausius metus nesikeis.

Vertindami šalies ekonominę padėtį, 1 procentas gyventojų teigė, kad ekonominė padėtis per praėjusius metus pagerėjo, 90 procentų – kad pablogėjo, o 9 procentai atsakė, kad padėtis per praėjusius 12 mėn. nepasikeitė (balandžio mėn. – atitinkamai 2, 89, 8 proc.). Gegužės mėn. 10 procentų gyventojų tikėjosi, kad šalies ekonominė padėtis per artimiausius 12 mėn. truputį pagerės, 65 procentai prognozavo pablogėjimą, 21 procentas teigė, kad padėtis išliks tokia pati (balandžio mėn. – atitinkamai 9, 69 ir 19 proc.).

Gegužės mėn. 91 procentas gyventojų prognozavo bedarbių skaičiaus augimą per artimiausius 12 mėn. (balandžio mėn. – 93 proc.).

Vartotojų pasitikėjimo rodiklis mieste ir kaime gegužės mėn. skyrėsi nežymiai: mieste jis buvo minus 47, kaime – minus 48. Palyginti su balandžio mėn., mieste vartotojų pasitikėjimo rodiklis padidėjo 1, kaime – 6 procentiniais punktais. Vartotojų pasitikėjimo rodiklio didėjimą kaime lėmė geresnis šalies ekonominės padėties ir namų ūkio finansinės padėties perspektyvų vertinimas.

Per metus vartotojų pasitikėjimo rodiklis sumažėjo 32 procentiniais punktais. Ypač pasikeitė gyventojų nuomonė apie tikėtiną bedarbių skaičiaus augimą. Per metus gyventojų, prognozuojančių bedarbių skaičiaus didėjimą, dalis išaugo nuo 25 iki 91 procento, iš jų prognozuojančių spartų bedarbių skaičiaus augimą – nuo 3 iki 62 procentų.

Vartotojų nuomonių tyrimą iš dalies finansuoja Europos Sąjunga. Tyrimas atliekamas apklausiant 1200 atsitiktinai iš Lietuvos Respublikos gyventojų registro atrinktų respondentų. Vartotojų pasitikėjimo rodiklis – tai teigiamų ir neigiamų atsakymų į 4 klausimus (apie namų ūkio finansinės padėties, šalies ekonominės padėties, bedarbių skaičiaus kitimą (su priešingu ženklu) ir tikimybę sutaupyti per artimiausius 12 mėn.) balansų aritmetinis vidurkis.

Šaltinis
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją