Vaizdas – lyg po uragano
Dėl Lietuvą sukausčiusios krizės daugelis poilsiautojų šiemet gali nuspręsti atostogas leisti savame krašte. Šios minties vedini netrukus prasidėsiančiam turistiniam sezonui ypač kruopščiai ruošiasi ežerais nusėtų ir upėmis išraizgytų Aukštaitijos rajonų verslininkai. Daugelis jų viliasi, kad anksčiau pajūrio miestuose ir kaimuose ar užsienio kurortuose vasaros atostogas leisdavę tautiečiai taupumo sumetimais rinksis poilsį Rytų Lietuvoje.
Sovietmečiu klestėjusios ir šiomis dienomis savo gyvavimo 50-metį mininčios Palūšės turistinės bazės veiklą tęsianti viešoji įstaiga turizmo centras (TC) „Palūšė“ taip pat po truputį ruošiasi netrukus prasidėsiančiam vasaros turizmo sezonui. Tik ar bus kur poilsiautojus priimti?
Dauguma turistų šiame Aukštaitijos turizmo Meka anksčiau vadintame kaime dabar neužsibūna todėl, jog čia tiesiog nebėra ką veikti. Bene vienintelė Palūšėje siūloma pramoga – pasiplaukiojimas valtimis ežerais. Alternatyva – „grožėtis“ šlovingos Palūšės turistinės bazės praeities likučiais. Mat dauguma poilsiui skirtų namelių atrodo taip, lyg čia būtų praūžęs viesulas.
Žinoma, šiuo metu dauguma jų jau nėra eksploatuojami, tačiau, gąsdindami ir vietinius, ir turistus iš viso pasaulio, tokios būklės namukai Palūšėje stovi jau ne vienerius metus.
Po truputį tvarkosi
Turizmo centro „Palūšė“ direktorė Rita Petrulėnaitė vis tik tikina, kad lankytojų čia laukiama. „Dabar baigiame tvarkyti poilsio bazės teritoriją ir vasaros tipo namelius. Juose šiemet lankytojams galėsime pasiūlyti 180 nakvynės vietų. 10 iš jų – su patogumais. Taip pat poilsiautojų laukia ir 14 kemperių vienu metu galintis priimti Palūšės kempingas“, – skaičius pažeria R. Petrulėnaitė.
TC „Palūšė“ direktorės duomenimis, pernai jos vadovaujamos įstaigos teikiamomis nakvynės paslaugomis pasinaudojo per 7000 poilsiautojų iš Lietuvos bei užsienio. Tačiau dauguma jų – vienadieniai turistai, kurie ilgesniam laikui Palūšėje neapsistoja.
Pinigų Palūšei yra?
Tie, kam teko progos Palūšėje lankytis prieš metus ar dvejus, turbūt susidarė nuomonę, jog padėtis čia tiesiog beviltiška. Tačiau realybė kiek kitokia. Kad ir kaip būtų keista, lėšų, reikalingų TC „Palūšė“ atgaivinimui, yra. Tik kažkodėl delsiama uždegti žalią šviesą dar prieš ketverius metus parengtam šios turistinės bazės renovacijos projektui.
TC „Palūšė“ steigėjo – Aukštaitijos nacionalinio parko (ANP) – direktorius Eminuelis Leškevičius neslepia nuoskaudos, jog dėl valdininkų abejingumo šiuo metu Palūšė atrodo lyg po didelės vėtros.
„Tas vaizdas, kurį Palūšėje poilsiautojai mato pastaruosius keletą metų – vietinių chuliganėlių „darbo“ vaisius. Bet didžiausia bėda ta, kad kol kas ten nieko neįmanoma pakeisti. Kol Strateginio planavimo komitetas prie šalies Vyriausybės svarsto, kam ateityje priklausys TC „Palūšė“, ANP gali tik saugoti niekam nereikalingą turtą. O prižiūrėti ir tvarkyti jo negalime, nes tam tiesiog nėra lėšų“, – teigė ANP direktorius E. Leškevičius.
Tačiau keisčiausia šioje istorijoje tai, kad pinigų TC „Palūšė“ atgaivinimui tikrai yra. Tam paskirti 5 mln. litų Vyriausybės rezerve guli dar nuo 2005 metų.
Nesutaria dėl turto valdymo
Valstybinio turizmo departamento (VTD) prie Ūkio ministerijos atstovė ryšiams su žiniasklaida Rūta Dirsienė paaiškino, jog TC „Palūšė“ steigėjas – valstybė, steigėjo teises ir pareigas įgyvendino Aukštaitijos nacionalinio parko direkcija, kuri ir dabar yra didžiosios dalies Palūšės teritorijoje esančio turto valdytoja, perdavusi pagal panaudos sutartį juo naudotis TC „Palūšė“.
Turizmo centras „Palūšė“ nuosavybės teise turi tik kempingą. Steigimo metu ANP direkcija TC „Palūšė“ steigėjo įnašo neperdavė. 2005 metais „Palūšei“ buvo perduotas 599 750 litų vertės valstybės turtinis įnašas – kempingas, o VTD buvo paskirtas atstovauti valstybei šioje viešojoje įstaigoje.
„Problema yra tai, kad TC „Palūšė“ naudoja pagal panaudos sutartį ANP direkcijos patikėjimo teise valdomą valstybės turtą. O valstybės, kaip „Palūšės“ savininkės, teises ir pareigas įgyvendina turizmo departamentas, kuris „Palūšei“ yra perdavęs tik kempingą. Taigi ANP direkcija galėtų ir turėtų teisę ne tik „saugoti turtą“, bet ir inicijuoti investicijų pritraukimą, pradėti aktyvią veiklą“, – teigė VTD atstovė.
Be to, anot jos, norą investuoti į TC „Palūšė“ valdomą turtą buvo pareiškusi ir Ignalinos rajono savivaldybės taryba. Tačiau, ANP direkcijai ir Ignalinos rajono savivaldybės tarybai nesutarus dėl turto valdymo, rezultatas, pasak pašnekovės, yra toks: „Palūšės“ statiniai ir kitas turtas nusidėvėjęs, o jo atnaujinimui nėra lėšų.
Be to, poilsiautojų apgyvendinimo nameliai neatitinka reikalavimų –yra be komunalinių patogumų, todėl šiuolaikiniam poilsiautojui nepatogūs ir nepatrauklūs. Tad galiausiai, kaip tikino departamento atstovė, gražus ir patrauklus Palūšės teritorijos kraštovaizdis turizmo verslui ir rekreacijos plėtrai lieka nenaudojamas.
Anot R. Dirsienės, VTD skatino ANP direkciją ir TC „Palūšė“ teikti paraišką ES finansavimui, vėliau teikė pritarimą pateiktiems projektams. Pernai Aukštaitijos nacionalinio parko direkcijos projektas „Palūšės turizmo centro rekonstrukcija, pritaikant šiuolaikiškam turistų srautų aptarnavimui ir kompleksinei veiklai“ buvo įtrauktas į Valstybės finansuojamų turizmo projektų, siūlomų finansuoti pagal priemonę „Ekologinio (pažintinio) turizmo, aktyvaus poilsio ir sveikatos gerinimo infrastruktūros kūrimas ir plėtra“ sąrašą ir nustatytas terminas Aukštaitijos nacionalinio parko direkcijai iki 2009 m. liepos 1 d. pateikti paraišką ES finansavimui.
Siūlo tris sprendimo būdus
Paklausta apie TC „Palūšė“ ateities perspektyvas, R. Dirsienė patikino, jog valstybės, kaip TC „Palūšė“ savininkės, turtines ir neturtines teises bei pareigas siūloma pavesti Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos. „Tuomet būtų sudaryta galimybė efektyviau valdyti šią viešąją įstaigą ir racionaliau panaudoti valstybei priklausančius statinius, ilgalaikį ir trumpalaikį turtą“, – aiškino pašnekovė.
Pasak jos, šiuo metu yra galimi trys sprendimo būdai. Pirma, palikti visą turtą valstybės nuosavybėje – suteikti teisę tapti dalininku kitai valstybės institucijai, pvz., Saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos. Privalumai – turtas išlieka valstybės nuosavybė, o apsisprendus dėl vieno viso turto savininko, būtų greičiau ir efektyviau panaudota ES parama turizmo plėtrai. Įžvelgiami ir trūkumai – turto pritaikymas plėtrai ribotas, nes dalis turto yra priskirtina ir Ignalinos rajono savivaldybei.
Antra VTD siūloma alternatyva – perduoti valstybei nuosavybės teise priklausantį TC „Palūšė“ pagal panaudos sutartį Ignalinos rajono savivaldybės nuosavybėn. Tokiu atveju turtas išliktų savivaldybės nuosavybe, kitiems asmenims savivaldybė dalininko teisių perduoti negali, todėl perduotas turtas nebūtų prarastas. Trūkumas – namelių, kempingo panaudojimui apgyvendinimo paslaugoms teikti, išlaikymui bei priežiūrai gali reikėti papildomų investicijų, kurių nei valstybė, nei savivaldybė neturi.
Trečias sprendimo būdas – valstybės turto privatizavimas. Turtą tuomet būtų galima pripažinti nereikalingu arba netinkamu naudoti, jį parduoti viešuose prekių aukcionuose. Anot VTD atstovų, tuomet atsirastų privačių investicijų, galėtų būti teikiama paraiška ES struktūrinei paramai gauti iš privačiam turizmui skirtų lėšų – taip turtas būtų efektyviau valdomas. Tačiau galima grėsmė, kad nebus teikiamos turizmo paslaugos. Be to, būtų nepanaudoti 5 mln. litų ES lėšų, rezervuotų valstybės planuojamų turizmo projektų sąraše.