Pasak Aplinkos ministerijos konsultanto integracijos į ES klausimais Arūno Kundroto, per ateinančius dešimt metų šiam tikslui reikėtų skirti maždaug po 50 mln. eurų (arba maždaug 186,2 mln. litų) investicijų.

Aplinkosaugos priemonės, reikalingos stojant į ES, bei jų kaštai ir terminai pirmadienį aptarti Seimo Aplinkos apsaugos komiteto posėdyje, kuriame Aplinkos ministerijos pareigūnai pristatė Lietuvos derybų pozicijas derybose su ES.

A.Kundroto teigimu, apie 70 proc. visų investicijų (maždaug 288 mln. eurų) reikės skirti naujų vandenvalos įrengimų bei nuotėkų sistemų statybai ar atnaujinimui, kiek mažiau nei 30 proc. - atliekų tvarkymui pagerinti.

Apie 50 proc. visų investuoti reikalingų lėšų Lietuva turėtų gauti iš ES paramos programų, 20 proc. tektų skirti iš šalies biudžeto (per metus tai būtų apie 40 mln. litų). Visus kitus 30 proc. (apie 15 mln. eurų per metus) Lietuvai tektų pasiskolinti. Anot A.Kundroto, vienas galimų paskolų šaltinių - Europos investicijų bankas.

A.Kundroto teigimu, dar iki 2007 metų gruodžio 31 dienos Lietuvoje vandenvalos įrenginiai turėtų būti sutvarkyti visuose daugiau nei 10 tūkst. gyventojų turinčiuose miestuose ir miesteliuose, o iki 2009 metų pabaigos tai turėtų būti padaryta ir visose daugiau nei 2 tūkst. gyventojų turinčiose vietovėse.

Didelių investicijų pareikalaus ir atliekų sektoriaus sutvarkymas pagal ES standartus. Aplinkos viceministro Emilio Gustainio teigimu, Lietuvos derybų pozicijoje numatyta, kad iki 2007 metų šalyje reikės įrengti 12 naujų regioninių sąvartynų, o iki 2011-ųjų turėtų būti uždaryti visi senieji "probleminiai" sąvartynai. Pasak viceministro, šioje srityje Lietuvai reikėtų apie 100 mln. eurų investicijų.