Per 5 metus 12 mėnesių trukmės VILIBOR (tarpbankinės rinkos palūkanos) išaugo 3-9 proc. Paskolų eurais tarpbankinės palūkanos EURIBOR ženkliai nukrito ir šiuo metu siekia vos 1,6 proc.
Todėl išlošė tie žmonės, kurie prieš keletą metų paskolas pasiėmė eurais, jų mėnesio įmoka bankams yra maždaug dvigubai mažesnė nei tų, kurie atsiskaito nacionaline valiuta.
Norintiems pasikeisti paskolos valiutą į eurus, bankai sukuria trukdžius - pakeičia paskolos sąlygas, todėl pokytis yra mažai naudingas, nes padidinama palūkanų marža.
VILIBOR yra palūkanų, už kurias Lietuvos bankai sutiktų skolinti litus vieni kitiems, vidurkis. Šis vidurkis paskolų mokėtojams yra nepalankus, nes bankai pastaruoju metu vienas kitam litus skolina tik trumpam laikui – vienai nakčiai ar savaitei. Tokios trukmės VILIBOR yra gerokai mažesnis.
„Lietuvos rytas“ atkreipia dėmesį, kad praėjusį penktadienį vienos nakties VILIBOR tesiekė iki 1,09 proc., o mėnesio VILIBOR nuo metų pradžios sumažėjo nuo 7,91 iki 2,71 proc. Todėl bankai skolinasi tokiam trumpam laikui, o pusmečiui ar metams per 4 mėnesius visai nesiskolinta. 12 mėnesių VILIBOR praėjusį penktadienį siekė 8,95 proc.
„Komerciniai bankai gali siūlyti nepagrįstai dideles arba nepagrįstai mažas palūkanų normas, atsižvelgdami į to laikotarpio poreikius. Vienam bankui gana sunku paveikti vidutinę VILIBOR normą, nes didžiausios ir mažiausios palūkanos neįtraukiamos. Bet keli bankai, tarpusavyje pasitarę, gali nesunkai daryti įtaką didelės dalies skolininkų mokamų palūkanų dydžiui“, – dienraščiui sakė tarptautinio Vadybos ir ekonomikos universiteto (ISM) studijų dekanas Nerijus Mačiulis. Dabar skelbiamas palūkanas jis taip pat vadina butaforinėmis.
Tuo tarpu Lietuvos komercinių bankų asociacijos vadovas Stasys Kropas laikraščiui aiškino, kad skolinimosi kainas bankai nustato įvertinę šalies riziką, banko maržą ir kreditų riziką. Tai, kad nustatomos aukštos skolinimo litais palūkanos, reiškia, jog komercinius bankus neramina neaiški šalies ekonomikos ateitis.
Norvegijos finansų maklerių įmonės „Orion securities“ padalinio Lietuvoje vadovas Aurelijus Burda mano, kad bankai neatmeta ir lito devalvavimo rizikos. Todėl bankams neapsimoka nustatyti mažesnių VILIBOR palūkanų, nes bijodami devalvavimo žmonės pultų pasikeisti paskolos valiutą iš eurų į litus, o bankai patirtų didžiulius nuostolius. Dabar gi bankai devalvavimo riziką yra užkrovę klientams.
