Rusijos nusibrėžta politika krovinius gabenti per savo uostus sumažino krovinių srautą, tenkantį Baltijos šalims. Dėl žiemos šalčių Klaipėda galėjo pasinaudoti savo, kaip neužšąlančio uosto, pranašumu. Tačiau duomenys apie krovinių tranzitą pirmąjį šių metų ketvirtį rodo, kad ši galimybė nebuvo iki galo išsemta.

Tiek uostas, tiek geležinkelininkai padidino krovinių gabenimo apimtį, tačiau daugiausia dėl šaltos žiemos išlošė Lietuvos vežėjai automobiliais.

Užspringo

Klaipėdos uoste per šių metų pirmąjį ketvirtį krauta 5,5 milijono tonų krovinių, pernai pirmąjį ketvirtį - 4,7 milijono tonų. Naftos produktų šiemet krauta 1,83 milijono tonų, pernai - 1,82 milijono tonų. Kiti kroviniai šiemet sudarė 3,6 milijono tonų, pernai tuo pačiu laikotarpiu 2,8 milijono tonų.

AB "Lietuvos geležinkeliai" per šių metų pirmąjį ketvirtį gabeno 10,2 milijono tonų krovinių, tai yra 20 procentų daugiau negu pernai. Iš bendro krovinių kiekio 9,3 milijono tonų sudarė tarptautiniai kroviniai. Vidutiniškai per parą šiemet į Lietuvą atvykdavo 43 prekiniai traukiniai (pernai - 37), būdavo išsiunčiamas 41 (pernai - 35).

Krovininių traukinių galėjo būti daugiau, tačiau, pasak Jono Biržiškio, AB "Lietuvos geležinkeliai" generalinio direktoriaus, sausį teko siųsti memorandumus Rusijos geležinkelio stotims, kad kai kurie krovininiai traukiniai aplenktų Lietuvą. "Mūsų geležinkelio stotys užgrūstos į uostą vykstančių krovininių sąstatų. Vyksta karštos derybos, kad už jų prastovą mokėtų uosto kompanijos, o ne geležinkeliai", kovo mėnesį teigė Biržiškis, nes šių metų pradžioje Klaipėdos uostas nespėjo apdoroti visų į jį nukreiptų krovinių.

Silpna logistika

"Klaipėdos uosto terminalai specializuoti - pritaikyti krauti trąšas, grūdus, konteinerius, naftos produktus. Jei esi pasirengęs krauti, pavyzdžiui, grūdus, negali krauti akmens anglių. Be to, laivai į uostą atplaukia pagal iš anksto sudarytas sutartis, grafikus", - aiškina situaciją Aloyzas Kuzmarskis, Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas. Improvizacijos uostininkų darbe esą mažai.

Anot Artūro Drungilo, Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos viceprezidento, vykdomojo direktoriaus, turi reikšmės ir tai, jog uoste dirbančių kompanijų logistikos padaliniai yra vieni silpniausių. "Logistikos sąvoką daugelis kompanijų supranta labai siaurai, tikrų logistikos profesionalų trūksta", - sako Drungilas. Pasak jo, tuo reikėtų susirūpinti, nes uostų konkurencija didėja.

Konkurentai

Klaipėda konkuruoja ne tik su Baltijos jūros uostais, artimiausioje ateityje jai teks konkuruoti su pasaulio uostais, pavyzdžiui, Kanados, JAV.

Klaipėdos uosto konkurentas Rygos uostas šiemet buvo užšalęs, bet taip pat padidino krovos darbų apimtį. Per šių metų pirmąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, Rygos uosto krovos apimtis padidėjo 15,7 procento ir sudarė beveik 4,71 milijono tonų.

Sausų krovinių perkrauta 1,903 milijono tonų, tai yra 23,6 procento daugiau negu pernai pirmąjį ketvirtį. Skystų krovinių krauta 1,287 milijono tonų, tai yra 4 procentais daugiau negu pernai pirmąjį ketvirtį.