– Jūs esate Gruzijos kompanijos, prekiaujančios „Boržomio” mineraliniu
vandeniu Lietuvoje ir aplinkinėse šalyse, vadovas. „Boržomis” Gruzijai yra
ne koks eilinis produktas, o tam tikras simbolis. Ir, atrodo, ne vien
ekonominės nepriklausomybės...

– Taip, „Boržomis“ gruzinams reiškia daug daugiau nei bet kuris kitas
produktas. Galima sakyti, kad juo didžiuojasi kiekvienas gruzinas. Ir
daugelis Gruzijoje labai domisi, kaip mums sekasi juo prekiauti užsienyje.
Iš tikrųjų „Boržomis“ yra Gruzijos kultūros dalis.

– Lankantis Gruzijoje nesunku pastebėti, kad šalia vyno gėrimo kultūros
ten yra ir vandens gėrimo kultūra.

– Vanduo Gruzijoje vartojamas toli gražu ne vien troškulį numalšinti. Tas
pats „Boržomis“ pas mus yra geriamas pačiais įvairiausiais būdais. Šaltas,
šiltas, prieš valgį, po valgio, kai kada – su vynu ar net pienu. Ir
visuomet – su pagarba. Tai labai svarbus mūsų gyvybingumo ir, sakyčiau,
savimonės šaltinis.

– Ar tai, kad savo kompanijos europinės atšakos būstinę įkūrėte Vilniuje,
lėmė vien ekonominiai motyvai?

– Ne, ne vien. Mums labai svarbus ne tik Lietuvos institucijų, bet ir
visos visuomenės palankumas Gruzijai. Niekur kitur mūsų taip gerai
nesutinka, kaip Lietuvoje. Žinoma, svarbi yra ir Lietuvos geografinė
padėtis. Iš čia mes galime patogiai plėtoti verslą visame regione.

– Tačiau jūsų nurodyti Lietuvos privalumai kol kas daugiau stambesnio
gruzinų verslo į mūsų šalį nepritraukė. Ar mes tiesiog nieko apie tokius
atvejus nežinome?

– Deja, nei aš su kolegomis verslininkais iš Gruzijos Vilniuje beveik
nesusiduriu, nei girdžiu ką nors apie juos iš mūsų ambasados darbuotojų.
Nors šiaip Vilniuje gruzinų bendruomenė yra ir mes bendraujame.

– O ką, be „Boržomio” ir vyno, Gruzija dar galėtų eksportuoti? Tiesą
sakant, mes Lietuvoje apie jūsų šalies ekonomiką beveik nieko nesame
girdėję.

– Deja, be jūsų jau minėtų produktų, kol kas Gruzija didesniais kiekiais
mažai ką eksportuoja. Nebent dar galima būtų paminėti kai kuriuos žemės
ūkio produktus: vaisius, riešutus, arbatą. Mes taip pat matome geras
galimybes užsienyje plėtoti gruzinų nacionalinės virtuvės restoranus.
Tačiau kol kas tai – tik perspektyvos.

– Galbūt Gruzijos vyriausybė nepakankamai remia eksportą? Ką sako jūsų
asmeninė patirtis? Ar nuolatinė politinė įtampa Gruzijoje netrukdo
verslui?

– Žinoma, valstybės palaikymo niekada nebus per daug. Tačiau mūsų atveju
tikrai neturime jokių priekaištų savo šalies biurokratams. Valdžia mūsų
pastangas visokeriopai palaiko. Eksporto plėtra yra vienas svarbiausių
Gruzijos prioritetų. Tačiau mūsų galimybės kol kas kuklios. Išskyrus kai
kuriuos atvejus, mes vis dar esame pasaulinės rinkos naujokai. Ir tai yra
daug stipresnis veiksnys nei politinis ar ekonominis klimatas pačioje
Gruzijoje.

– O kaip jūs vertinate ekonominį klimatą Lietuvoje? Daugelis mūsų
verslininkų vietinės valdžios politika nėra patenkinti, o ypač tie, kurie
savo verslą tik pradeda.

– Na, negaliu tvirtinti, kad jūsų mokesčių lygis yra itin palankus. Tačiau
mūsų bendradarbiavimas su Lietuvos valdžios institucijomis buvo tikrai
sklandus.

– Ir net įmonės steigimo procesas Lietuvoje jums nepasirodė per ilgas?

– Tiesą sakant, kai kurios procedūros truko ilgiau, nei norėtųsi. Tačiau
viskas yra palyginama. Štai Gruzijoje jau kelinti metai yra būdas įsteigti
įmonę per vieną dieną. O Šveicarijoje ar Olandijoje tai trunka ilgiau nei
mėnesį, Italijoje gali neužtekti ir pusės metų. Manau, Lietuva Europoje
biurokratiniais barjerais ypač neišsiskiria. Galų gale jūsų šalyje veikia
dar ir tam tikros Europos Sąjungos taisyklės, prie kurių mes taip pat
turime prisitaikyti. Bet tai jau mūsų rūpestis.

– Ar galime manyti, kad jūsų verslo įsitvirtinimas Lietuvoje pritrauks čia
ir daugiau gruziniškų investicijų?

– Remdamasis mūsų kompanijos patirtimi galiu pasakyti, kad gana dažnai mes
esame tarsi pionieriai. Jeigu į kurią nors šalį ateina „Boržomis“, ten
drąsiau jaučiasi ir kiti gruzinų verslininkai. Yra buvę ir taip, kad kai
kuriose šalyse mes buvome vieninteliai Gruzijos atstovai, nes jose net
nebuvo mūsų šalies ambasadų. Žinoma, mums tai didelė atsakomybė.

– „Boržomis”, mineralinis vanduo, vaizdžiai tariant, gyvybės ir švaros
šaltinis, yra viena svarbiausių Gruzijos eksporto prekių. Nelabai seniai
Lietuva kai kam Europoje ar bent jau mūsų regione buvo moralinio atsparumo
ir apsivalymo pavyzdys. Sakykite, o Gruzija savo kaimynams, o gal ir
tolimesnėms tautoms gali tapti tuo šaltiniu, kokiu mes buvome prieš
dvidešimt metų?

– Jeigu kas lankėsi Gruzijoje, bendravo su gruzinais, tai, esu tikras,
įsitikino, kad mūsų tauta kupina kilnių siekių. Iš tiesų gruzinai, kaip
ir Gruzijos gamta, dar mažai paliesti šiuolaikinės civilizacijos taršos.
Kita vertus, Kaukaze mes visada pasižymėjome europietiška mąstysena. Ir
aplinkinės šalys tai vertina. Gal čia įtakos turi ir mūsų nacionalinis
charakteris – mes esame nekantrūs, visada nusiteikę veikti. Ir tuo
užkrečiame kitus.

– O gal kaip tik dėl to nekantrumo Gruzijoje taip dažnai atsinaujina
politinė įtampa?

– Pačius naujausius įvykius Tbilisyje man sunkoka komentuoti, nes aš jau
pusę metų gyvenu užsienyje. Gali būti, kad tokie dažni neramumai Gruzijoje
iš tiesų kyla ir dėl mūsų charakterio ypatybių, tačiau joms reikštis
palankias aplinkybes pirmiausia, matyt, sukuria politikai. Aš siūlyčiau
vertinti gruzinus ne pagal politinės kovos intensyvumą, o pagal jų
kasdienius darbus. Tbilisis – ir ne tik jis – pastaraisiais metais
smarkiai pasikeitė. Daug statybų, sutvarkyti keliai. Mes jau sunkiai
prisimename tuos laikus, kai iš kiekvieno daugiaaukščio gyvenamojo namo
buto kyšojo kaminas, nes neveikė centrinio šildymo sistema, arba tamsias
miestų gatves, nes nepakako elektros. Mes daug problemų jau įveikėme.

– Baigdamas mūsų pokalbį negaliu susilaikyti nepaprašęs jūsų pasakyti
tradicinį tostą. Įsivaizduokite mūsų savaitraščio skaitytojus. Ką
norėtumėte jiems pasakyti keldamas taurę?

– Pirmiausia noriu padėkoti visiems Lietuvoje už tokį puikų mūsų šalies
palaikymą ir supratimą. Absoliuti dauguma gruzinų labai vertina mūsų tautų
draugystę. Aš dabar gyvenu Lietuvoje ir jaučiuosi čia lyg namie. Už tai
noriu visiems padėkoti.

Taip pat „Atgimime“ skaitykite:

Oligarchų aitvarai – įtakingi valdininkai

Įkandin Sauliaus Spėčiaus, buvusio Gedimino Kirkilo patarėjo, į verslą nėrė
ir buvęs Susisiekimo ministerijos sekretorius Arvydas Vaitkus. Indrė
Makaraitytė aiškinasi, ar Bronislovas Lubys buvusiam valdininkui darbo vietą
pasiūlė ne už vertingas paslaugas.

Egzaminų uodega vizgina švietimo šunį

Švietimo ekspertė Marina Vildžiūnienė aiškina, kodėl kiekvieną pavasarį
Lietuvą apima egzaminų „psichozė”. Kalbina Stanislovas Kairys.

Pasitikėjimas valdininkais gali pakenkti jūsų sveikatai

Kaip sužinoti, ar tai, ką valgai, nesukels tau alergijos arba vėžio?
Valdininkai teigia, kad maisto priedai yra saugūs, ir skeptiškai vertina
informaciją, raginančią jų visiškai atsisakyti kaip kenksmingų. Tuo tarpu
medikai vienbalsiai tvirtina, kad maisto priedus reikėtų vartoti atsargiai.

Išblukęs valstybės įvaizdžio spindesys

Anatolijus Lapinskas svarsto, kaip, kuriant šalies įvaizdį, vienu šaukštu
deguto nesugadinti medaus statinės.