Manoma, kad dugną Lietuvos, Latvijos ir Estijos ūkiai pasieks 2009 metų pabaigoje arba 2010 metų pradžioje. „Swedbank“ analitikai skaičiuoja, kad pagal pagrindinius ekonomikos rodiklius Lietuva ir Estija tada atsidurs 2005-2006 metų lygyje, o Latvija kris iki lygio, kuris buvo prieš šalies stojimą į Europos Sąjungą.

„Ekonominis šokas, kurį šiandien patiria Lietuva ir kitos Baltijos valstybės, yra didesnis nei tikėjomės. Natūralu, kad labiausiai kenčia į vidaus vartojimą orientuotos sritys, į kurių plėtrą pastaruoju metu buvo investuota per daug kapitalo – tai nekilnojamasis turtas ir statyba, mažmeninė prekyba, transportas. Tačiau, apsivalymo procesas, kaip matome pagal pirmo ketvirčio duomenis, yra kur kas greitesnis, nei tikėjomės. Tai yra, stipriau kritęs ūkis turi geras galimybes greičiau atsigauti ”, - pastebi sako „Swedbank Markets“ vadovas Lietuvoje Tomas Andrejauskas.

„Swedbank“ analitikai prognozuoja, kad Lietuvos eksportas, per pirmuosius du šių metų mėnesius sumažėjęs 21,8 proc., jau patyrė pagrindinį smūgį, ir per 2009 metus jo apimtys sumažės ne daugiau nei 20 proc. Tuo tarpu importo apimtims šiemet prognozuojamas 25-30 proc. sumažėjimas.

„Toks disbalanso mažėjimas, manome, leis sušvelninti Lietuvos einamosios sąskaitos deficitą iki 3 proc. dar šiais metais, o tai sumažins šalies priklausomybę nuo skolinimosi tarptautinėse rinkose“, - sako T. Andrejauskas.

Pasak „Swedbank“ analitikų, viena svarbių Lietuvos ekonomikos problemų 2009-2010 metais bus augantis nedarbas. Prognozuojama, kad šiemet nedarbas šalyje pasieks 14,5 proc. (ankstesnė prognozė buvo 9,5 proc.), o 2010 metais – 16 proc. (ankstesnė prognozė – 10 proc.). Verslas yra priverstas mažinti darbo vietų skaičių, tą patį daro ir valstybė, o tai reiškia, kad per šiuos dvejus metus naujų bedarbių skaičius gali siekti apie 165 tūkstančius, o 2010-aisias, kai bus pasiektas nedarbo pikas, darbo šalyje gali neturėti apie 260 tūkstančių žmonių.

„Tai, kas vyksta šiandien yra skausminga, tačiau kartu ir būtina, žvelgiant į ateitį. Galime sakyti, kad pasiekę dugną pagal produktyvumo lygį grįšime į 2006 metus, tačiau turėdami 3 metų patirtį, kuri, manau, nebeleis kartoti ankstesnių klaidų“, - sako T. Andrejauskas.

„Swedbank“ analitikai pastebi, kad visų trijų Baltijos šalių Vyriausybių jau artimiausiu metu laukia itin sudėtingi biudžeto deficito mažinimo sprendimai.

„Manome, kad optimaliausias kelias Lietuvai yra kaip galima greitesnis euro įvedimas. Dabartinėje situacijoje atitikti biudžeto deficito ir infliacijos Mastrichto kriterijus bus labai sunku, tačiau, tinkamai valdant situaciją, tai gali tapti įmanoma 2010 metais. Dėl to valstybė turi imtis žingsnių, kurie leistų sumažinti biudžeto deficitą iki Europos Sąjungos reikalaujamų 3 proc. Šis žingsnis yra labai svarbus ne tik kalbant apie perėjimą prie euro Lietuvoje, bet ir dėl kitų priežasčių – pirmiausia, išaugusių skolintų pinigų, kuriais reikėtų dengti deficitą, kainos“, - sako „Swedbank Markets“ vadovas Lietuvoje T. Andrejauskas.

Šaltinis
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją