Stambiesiems – baimė dėl didesnių mokesčių, smulkiesiems – viltis sulaukti mažesnių

Stambiojo šalies verslo atstovai pripažįsta, kad Vyriausybės nariai nenuramino jų baimės, jog mokesčiai šiemet dar gali kilti. Tuo tarpu smulkųjį ir vidutinį verslą atstovaujančios Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas džiaugiasi iš finansų ministro išgirdęs, kad šiai verslininkų grupei mokesčių naštą reikėtų mažinti.

Premjeras Andrius Kubilius į platesnes kalbas apie mokesčius nesileidžia ir tvirtina, kad tai bus sprendžiama birželį.

„Kol kas mūsų baimė, kad mokestinė našta didės, sustiprėjo“, – po ketvirtadienį Vyriausybėje surengto socialinių partnerių forumo kalbėjo Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) Ekonomikos ir finansų departamento direktorius Sigitas Besagirskas.

Jis sako iš forume dalyvavusių ministrų ir premjero supratęs, kad „gali atsirasti nekilnojamojo turto mokestis (NT) ir galbūt bus kiti mokesčiai arba plečiami esamų mokesčių tarifai ir bazės“.

„Labiausiai mus gąsdina tai, kad biudžeto deficitas ir toliau didės, tai teigia ir Finansų ministerijos prognozės, o kaip jį finansuoti, kol kas nėra aiškių krypčių. Viena kryptis, kurią mes matome yra mokesčių didinimas, kita – valstybės išlaidų mažinimas, bet šių išlaidų mažinimas daugiausiai susideda iš investicijų programos karpymo, kelių fondo karpymo, o tai paskatins dar mažesnes įplaukas į biudžetą“, – tvirtino S. Besagirskas.

„Aš nežinau, iš kur tokios baimės, kadangi apie mokesčių didinimą mes iš viso nekalbėjome“, – stebėjosi A. Kubilius, dar kartą pabrėžęs, kad visi mokesčių pakeitimų klausimai bus svarstomi birželį.

Jis pripažino, kad Vyriausybės programoje yra numatytas NT mokestis, tačiau ar jis bus įvestas šiemet, dar svarstoma.

Mažesnių mokesčių viltis smulkiesiems

Tuo tarpu D. Arlauskas pripažino forume iš finansų ministro Algirdo Šemetos išgirdęs, kad reikėtų mažinti smulkaus ir vidutinio verslo apmokestinimą.

„Paskutiniai duomenys parodė, kad šis sektorius sugeba išgyventi net ir ekonominiu sunkmečiu“, – sakė jis.

Pirmiausiai, anot jo, pirmoji pagalba turėtų būti pradedančiosioms įmonės, o Vyriausybė žada iki birželio parengti atitinkamus įstatymų projektus, išleidžiančius smulkiuosius šeimos verslininkus „trejų metų mokestinių atostogų“, kai pirmaisiais veiklos metais būtų leidžiama nemokėti 80 proc. mokesčių valstybei, antraisiais metais – 50 proc., trečiaisiais – 30 proc. Šią neprimokėtą sumą vėliau reikėtų grąžinti per penkerius ateinančius metus.

„Ši iniciatyva turėtų labai stipriai prisidėti prie verslumo skatinimo. Kitas dalykas, apie kurį kalbėjo ministras, tai bus pasiūlytas visas paketas neapmokestinamų išlaidų“, – kalbėjo D. Arlauskas.

Investuotojų forumo vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė žurnalistams sakė, kad Vyriausybės Saulėlydžio komisijoje buvo siūlymų leisti ne tik pradedančiajam, bet visam smulkiajam verslui pasinaudoti šiais siūlomais mokesčių kreditais.

„Buvo pasiūlymų krizės laikotarpiu šiuos kreditus taikyti visoms smulkioms įmonėms, kurios jau egzistuoja, nes jeigu tai būtų taikoma tik naujai įsikūrusioms, tai gali tiesiog padaugėti norinčių persiregistruoti, galbūt siekiant to išvengti geriau būtų taikyti visiems smulkiesiems“, – sakė R. Skyrienė.

Vis sunkiau apginti darbuotojus

Tuo tarpu forume dalyvavusi Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Aldona Jašinskienė žurnalistams skundėsi, kad darosi vis sunkiau apginti darbuotojų interesus.

„Mes nenorime grąžinti vergovinių santykių į Lietuvą“, – sakė ji. Profsąjungos pirmininkė piktindamasi siūlymais liberalizuoti darbo santykius, nemokėti už pirmąsias tris ligos dienas.

„Dabar Darbo kodekse numatyta, kad negalima sudaryti terminuotų sutarčių nuolatinio pobūdžio darbams, kuo darbdavius žeidžia šis punktas? Ne, jie vis tiek nori, kad būtų visiems darbams sudarinėti terminuotas sutartis. Ką tai reiškia?Taip kaip pas Lukašenką, ten viskas irgi reguliuojama terminuotomis sutartimis – būsi nelojalus valdžiai, neteksi darbo“, – kalbėjo A. Jašinskienė.