Investicinį projektą dėl naujų pramonės įmonių statybos ketinusios įgyvendinti uždarosios akcinės bendrovės „Alytaus baldai” steigėja - bendrovė Vakarų medienos grupė, registruota Klaipėdoje. Ji vienija didžiausias šalies medienos perdirbimo ir baldų gamybos įmones.
Kaip prieš metus sakė šios grupės konsultantas vilnietis Mindaugas Šilininkas, dirbantis prie naujų projektų plėtros, savivaldybės išnuomotame sklype į medienos plaušų plokščių įmonės statybą bei įrangą planuota investuoti 170 mln. litų, į baldų gamybos įmonę - apie 100 mln. litų. Pirmojoje atsirastų apie 160 darbo vietų, antrojoje - nuo 150 iki 200.
Žaliavą medienos plaušų plokščių gamybai - popiermedžius - ketinta pirkti iš valstybinių ir privačių šalies miško įmonių, o visus pagamintus baldus eksportuoti.
Tik savivaldybei išnuomojus 1 hektaro 56 arų žemės sklypą „Alytaus baldams”, M.Šilininkas kalbėjo apie užsienio partnerių investuotojų į naujų įmonių statybą paiešką bei rengimąsi teikti projektus gauti Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą.
Pernai spalį Ūkio ministerija „Alytaus baldų” projektui „Modernios korio plokščių ir korio baldų gamyklos statybos Alytuje” skyrė iki 15 mln. litų finansinę paramą. Šis projektas iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansuotas iki 28,03 proc. vertės.
Poveikio aplinkai vertinimas nebaugino
Vadovaujantis naujų pramonės įmonių statybą reglamentuojančiais teisės aktais, „Alytaus baldai” įmonių statybai turėjo gauti aplinkosaugininkų pritarimą. Miesto visuomenės atstovams ėmus reikšti įtarimus dėl būsimų pramonės įmonių gamtos taršos, Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentas iš įmonės steigėjų pareikalavo atlikti poveikio aplinkai vertinimo procedūras.
Kaip dabar sakė M.Šilininkas, šios procedūros būtų užtrukusios apie pusmetį: „Ne tai svarbiausia, kodėl pasitraukta iš Alytaus. Pagrindinis klausimas buvo žaliava. Valstybiniu lygiu nepavyko pasiekti, nors derėjomės ir su buvusiu premjeru Gediminu Kirkilu dėl žaliavos tiekimo. Jei valstybė nesugeba suformuoti savo požiūrio į medienos pramonę, pagrįstą vietiniais resursais, čia jos problema. Per metus urėdijos, privačių miškų savininkai iš Lietuvos išveža apie 1 milijoną kubinių metrų popiermedžių. Mūsų įmonėms Alytuje per metus būtų reikėję apie 500-600 tūkstančių kubinių metrų popiermedžių.”
Vakarų medienos grupės konsultanto teigimu, rasta ir naujų pramonės įmonių statybos partnerė - viena didžiausių pasaulyje švedų medienos apdirbimo kompanija „Ikea”. Naujų įmonių nepasisekus įkurdinti Alytuje, tikriausiai neatsitiktinai praėjusių metų pabaigoje ši švedų kompanija Kazlų Rūdoje įsigijo drožlių plokštes ir baldus gaminantį „Girių bizoną”. Tuo pačiu metu „Ikea” pradėjo derybas dėl panašių įmonių kaip planuotų Alytuje statybos Lenkijoje. Kaimyninėje valstybėje švedai jau turi savo prekybos centrus.
Nepagrindė apsirūpinimo žaliava
Kaip tvirtino M.Šilininkas, rengiantis Alytuje statyti dvi įmones siekta iš Lietuvos išvežti ne medienos žaliavą, o aukštos pridėtinės vertės produkciją - baldus, tačiau iš urėdijų išgirsta, jog žaliavos nėra. Pasak Vakarų medienos grupės konsultanto, teko atsisakyti ir gautos europinės paramos šioms įmonėms Alytuje statyti.
„Mums iš tiesų nėra svarbu, kam parduoti žaliavą. Lietuvoje ją visą realizuoti būtų gerokai paprasčiau. Bet norėjusieji įkurti tas dvi įmones Alytuje už popiermedžius ketino mokėti beveik kaip už malkas. Jie nepagrindė apsirūpinimo žaliava, pradėjo „vaikščioti” per Vyriausybę. O versle, kaip ir kitose srityse, egzistuoja rinkos ir geranoriškumo principai”, - mintimis dalijosi Alytaus miškų urėdijos urėdas Rimantas Prūsaitis.
M.Šilininkas, paklaustas apie miškininkams siūlytas mažesnes kainas, nei tuo metu jie parduodavo popiermedžius kitiems pirkėjams, atsakė: „Kaina buvo ne esmė.” Baldų ir medienos plaušų plokščių įmonių statytojams svarbiausia buvo įgyti ilgalaikes sutartis su žaliavos tiekėjais valstybiniu lygiu. Jas turint iš anksto užsitikrinama gamybos sėkmė.
Miškininkus iš tiesų gąsdino parsidavimas vienam stambiam medienos pirkėjui, kuris gamyboje būtų naudojęs ne tik popiermedžius, bet ir nemažai malkoms skirtų medžių.
Dabartinė realybė rinkoje miškininkams taip pat nėra palanki. Popiermedžių kaina per pusantrų metų nukrito net 300 proc. - kubinis metras jos kainuoja 50-70 litų, malkų kaina tą patį laikotarpį sumažėjo 20-30 proc. - kubinis metras jos atsieina 40-50 litų.
