Fondų valdytojai: būsimieji pensininkai gali prarasti milijardus

Pensijų fondų valdytojai skaičiuoja, kad jei valdžia ir vėl sumažins pervedimus iš „Sodros“ į privačius pensijų fondus, būsimieji pensininkai negaus dešimčių milijardų litų, o žala bus gerokai didesnė, nei buvo nusavinus rublinius indėlius. Fondų valdytojai sako, kad vis kėsinantis į taupymą senatvei, žmonės išvis ima nusivilti bet kokiu taupymu, o patiems pensijų fondams neaišku dėl ateities, praneša LTV „Šiandien“.

Vyriausybė Seimui pasiūlė įmokas iš „Sodros“ į antros pakopos pensijų fondus mažinti iki 2 proc. Šiemet jos jau sumažintos nuo 5,5 proc. iki dabartinių 3 proc. Skaičiuojama, kad įmokas vėl nurėžus, vienas žmogus, kai vidutinis metinis investavimo pelningumas yra 7 proc., prarastų iki 20 tūkst. litų kaupiamos sumos. O visi būsimieji pensininkai per 40 metų – beveik 13 mlrd. litų.

„Įvairiais skaičiavimais, tai gali būti prarandama nuo 10 iki 17 proc. papildomos pensijos“, – teigia Investicijų valdymo įmonių asociacijos prezidentas Saulius Racevičius.

Tokie sprendimai „Sodros“ biudžeto esą neišgelbės arba padės jam tik trumpai. Kaip pavyzdys pateikiama Argentina, kur pensijų sistema nacionalizuota, bet socialinio draudimo bėdos išliko.

„Bet iš tikrųjų sugriaunamos tos fundacijos, kurios orientuotos į ateitį, ir kurios turi užtikrinti tų problemų, kurios vis bus aštresnės už 5, 10, ypač 20 metų, sprendimą. Tai būtų panašu, jei duotumėt vaikams šeimos sidabrą ištampyti ir prisipirkti kramtomosios gumos“, - kalbėjo S. Racevičius.

„Iš Vyriausybės skambantys nuolatiniai pasisakymai, kad reikia mažinti antros pakopos pensijų fondams skiriamas lėšas, kelia klausimus ir mūsų klientams: gal iš viso nedalyvauti jokiam kaupime, geriau pinigus laikyti kojinėje? Taigi kertamas pasitikėjimas bendru finansų sistemos stabilumu“, – sakė Gyvybės draudimo įmonių asociacijos prezidentas Artūras Bakšinas.

Bendrovės sako, kad pirmiausiai valstybė pažeidžia beveik milijono žmonių, kurie nutarė senatvei kaupti privačiai, interesus. Esą po didžiulio rinkų kritimo laukiama kilimo ir geros progos žmonių pinigus investuoti. Bendrovių atstovai nesupranta, kodėl „Sodrą“turi gelbėti šie 71-as proc. dirbančiųjų, o ne visi dirbantieji.

Kartu fondų valdytojai pabrėžia, kad dalyvavimas antrojoje pensijų pakopoje, politikų sprendimu yra savanoriškas. Todėl ir išlaidos žmonėms privilioti buvo didesnės, nei, pvz., Latvijoje ar Estijoje. Fondai skaičiuoja išleidę 60 mln. litų ir dar tik susigrąžinantys juos, o dabar nežinia, kokių staigmenų laukti.

„Kai kas pora mėnesių vis naujiena, kyla klausimas, kas bus toliau. Gal visai nebus tų pinigų. Tai kaip atsakingai, protingai dirbti ir valdyti žmonių pinigus? Šiai dienai fondai yra stabilūs, bet tikrai yra neramu, kas bus toliau“, – teigia bendrovės „Aviva Lietuva“ generalinė direktorė Asta Ungulaitienė.

Bendrovės sako suprantančios, kad per ekonominį sunkmetį nėra lengvų sprendimų. Vis dėlto valdžiai siūlo, užuot mažinus pervedimus į privačius fondus, leisti specialias Vyriausybės obligacijas ir taip pasiskolinti geromis sąlygomis.