Kitaip sakant, pasiūlyta vieną dieną suplėšyti savo skudurus, persirengti svetimais drabužiais ir įsibrauti į uždaro klubo vakarėlį. TVF pranešime teigiama, kad toks būdas Rytų Europos valstybėms suteiktų realią galimybę išspręsti nemažai vidaus skolos problemų. Neišgelbėtų nuo krizės, bet padėtų išsilaikyti ant kojų.

Reikia pasakyti, kad būtent TVF apie tikrąsias kai kurių ES naujokių ekonomines negales turi daugiau informacijos nei kokia kita institucija, nes iki šiol joms paskolino per 257 milijardus litų. Ir dar skolins. Todėl TVF pasiūlymai įtikinti Europos Komisiją, kad ši sukurtų bendrą antikrizinę strategiją, gal ir įžūlūs, tačiau verti dėmesio. Iki šiol ES rinkoje vyravo nuomonė pirmiausia atgaivinti stipriausias ES šalis, o paskui pabarstyti trupinių silpnosioms.

Kita naujiena – mūsų premjero pritarimas TVF pasiūlymui. A.Kubilius pirmasis iš Rytų Europos šalių premjerų pritarė TVF, Pasaulio banko bei Europos plėtros ir rekonstrukcijos banko kampanijai sukurti ir laikytis bendros antikrizinės strategijos. Iki šiol A.Kubilius atsargiai vertindavo pasiūlymus. Šį kartą premjeras reagavo labai greitai. Ši žinia ir džiugina, ir kelia nerimą. Gerai, kad Vyriausybė nepraranda klausos, bet blogai, kad arba nėra kito pasirinkimo, arba pasirinkimas labai menkas. Tikėkimės, kad prieš išsakydamas savo nuomonę premjeras konsultavosi su nepriklausomais finansų analitikais, finansų ministru bei Lietuvos banko valdybos pirmininku.

Vienas Lietuvos valiutų valdybos modelio autorių, ekonomikos profesorius Stivas H.Hankė, sako, kad jokia monetarinė sistema negali apsaugoti ekonomikos nuo visų iškilsiančių problemų, tačiau valiutų valdybos modelis Lietuvą išgelbėjo nuo aklavietės, į kurią pateko kaimynė Latvija. Be kita ko, Stivas H.Hankė irgi mano, kad Lietuvai būtų naudinga įsivesti eurą, ypač vis dažniau įsigalint spekuliacijoms dėl lito nuvertinimo. Jis pavyzdžiu pateikia Juodkalniją, kuri eurą įsivedė savarankiškai ir, nebūdama euro zonos šalimi, išvengia krizės pasekmių. Beje, pagal pinigų sąjungos sutartis su ES šalimis eurą įsivedė, tačiau euro zonai nepriklauso Vatikanas, San Marinas ir Monakas. Vienašališkai, neatitikdamos ES euro zonos šalims taikomų reikalavimų, eurą įsivedė Andora, Juodkalnija ir Kosovas.

Lankydamiesi Slovėnijoje, kol ji nebuvo įsivedusi euro, pastebėjome, kad daugelyje vietų buvo galima atsiskaityti ne tik vietine valiuta, bet ir eurais. Visiems patogu. Be to, labai greitai paaiškėtų, kuriai valiutai šalies piliečiai teikia pirmenybę. Kai kurie analitikai tokias galimybes skatina ir sako, jog tai būtų pereinamasis laikotarpis.

Kaip į savarankišką euro įvedimą reaguotų ES ir Europos centrinis bankas? Tikriausiai neigiamai, nes toks veiksmas paskatintų taip pat elgtis ir kitas šalis. Tačiau tokiais atvejais Europos centrinis bankas nenumatęs jokių sankcijų. Beje, praėjusių metų pavasarį apie tokį lito pakeitimo euru scenarijų viešai paskelbė reitingų agentūra „Standard & Poor's“. Tada buvo konstatuota, kad toks veiksmas būtų geresnis nei valiutos nuvertinimas.

Kokiais privalumais pasinaudotume? Vadinamosios eurizacijos šalininkai tikina, kad eurą įvedusios valstybės rizika paprastai vertinama palankiau, taigi valstybė gali pigiau skolintis, mažesnės palūkanos būtų naudingos verslui, sumažėtų atsiskaitymų su užsienio partneriais sąnaudos, vartotojai galėtų labai nesunkiai palyginti produktų kainų skirtumus ES šalyse, dar teigiama, kad ekonomika atsigautų greičiau. Finansų ekspertai viešai paskelbė, kad vienašališkas euro įvedimas leistų atpalaiduoti apie 2,7 mlrd. litų oficialiųjų tarptautinių atsargų valstybės skolai grąžinti bei paskatintų gyventojus naudoti „kojinėse“ laikomas užsienio valiutos atsargas.

Tiesa, pastaruoju metu vis dažniau pateikiama dar viena versija. Nuskriaustąsias šalis bandoma įtikinti, kad ES pati linkusi sušvelninti euro įvedimo reikalavimus. Kurį kelią pasirinksime?