Tuo tarpu valdančiosioms Socialdemokratinės koalicijos ir Naujosios sąjungos frakcijoms atstovaujantys parlamentarai mano, kad šio įstatymo priėmimas yra būtinas, nes jo nebuvimas reikštų nesureguliuotų, chaotiškų šilumos vartotojų ir tiekėjų santykių toleravimą.

Todėl 60 Seimo nariams balsavus "už", 26 - "prieš" ir 14 susilaikius antradienį Seimas priėmė ilgai svarstytą ir kontraversiškai vertintą Šilumos ūkio įstatymą. Šis dokumentas reglamentuoja šilumos ūkio valdymą, planavimą, konkurenciją šilumos ūkyje, šilumos tiekimo organizavimą ir nutraukimą.

Seimo opozicinės Jungtinės ir liberalų frakcijos lyderiai Eligijus Masiulis ir Kęstutis Glaveckas žadėjo kreiptis į Lietuvos Prezidentą Rolandą Paksą, prašydami nepasirašyti šio dokumento. Jie taip pat neatmetė galimybės, kad šis, jų nuomone, vartotojų teises pažeidžiantis ir įtvirtinantis monopoliją įstatymas gali atsidurti Konstituciniame Teisme.

Beje, pirmadienį Seimo Jungtinė ir liberalų frakcija kreipėsi į Konkurencijos tarnybą bei vartotojų teises ginančias organizacijas, prašydama pateikti savo išvadas dėl Šilumos ūkio įstatymo nuostatų atitikimo šalies gyventojų interesams.

Seime svarstant šį įstatymą, daugiausia diskusijų sukėlė nuostatos, reglamentuojančios šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymą daugiabučiuose namuose, šilumos vartotojų įrenginių atjungimą nuo šilumos tiekimo sistemos.

Liberalo E. Masiulio nuomone, Šilumos ūkio įstatymo nuostatos prieštarauja Civiliniam kodeksui, nes dvišalių sutartinių santykių sistemoje įvedama dar trečioji pusė - savivaldybė, kuri nusprendžia nutraukti ar nenutraukti vartojimo sutarties tarp tiekėjo ir vartotojo. Parlamentaro nuomone, įstatymas apriboja konkurencines galimybes. "Įstatymo iniciatoriai, siekdami patenkinti senosios šilumininkų nomenklatūros interesus, žengia pavojingą žingsnį, pamindami Civilinį kodeksą", - apgailestavo Jungtinės ir liberalų frakcijos seniūnas E. Masiulis.

Kritikuodamas Šilumos ūkio įstatymo nuostatas parlamentaras K. Glaveckas pažymėjo, kad šis dokumentas įtvirtina esamas monopolijas ir negina vartotojų interesų. "Į įstatymą įdėti instrumentai, kurių pagalba bandoma sureguliuoti santykius tarp vartotojų galimybių mokėti ir gamintojų noro gauti daugiau, iš tikro nėra veiksmingi", - sakė K. Glaveckas. Jo nuomone, vartotojai neturės pasirinkimo laisvės. Seimo Liberaldemokratų frakcijai atstovaujantis Henrikas Žukauskas mano, kad priimtas Šilumos ūkio įstatymas prieštarauja vartotojų interesams, galiojantiems įstatymams, teismų praktikai ir netgi vieni jo straipsniai prieštarauja kitiems.

Seimo narė socialdemokratė Sigita Burbienė ragino nespekuliuoti tuo, kad skriaudžiamas vartotojas, nes vartotojas yra kiekvienas - ir tas, kuris yra pajėgus ir nori atsijungti nuo centrinės šildymo sistemos, ir tas, kuris yra nepajėgus, negali ar nenori to daryti. Parlamentarė kvietė galvoti apie visus vartotojus, paaiškindama, kad "šiluma yra toks reiškinys, kuris eina per sienas ir todėl vartotojai negali atsitverti šiuo atveju tik savo buto siena".

Balsavęs už Šilumos ūkio įstatymą socialdemokratas Bronius Bradauskas pripažino, kad šiame dokumente yra daug taisytinų nuostatų, prie kurių svarstymo dar teks sugrįžti.

Pernai birželio 13 dieną Seimui pateiktas Šilumos ūkio įstatymas sunkiai skynėsi kelią. Jo priėmime kelis kartus buvo daromos pertraukos, jis buvo tikrinamas antikorupciniu požiūriu. Šiam socialiai jautriam ir daug ginčų sukėlusiam įstatymui buvo gauta keli šimtai pataisų ir pasiūlymų.

Jo tikslas yra mažiausiomis ilgalaikėmis sąnaudomis užtikrinti patikimą ir kokybišką šilumos tiekimą, šilumos ūkyje įteisinti pagrįstą konkurenciją, ginti šilumos vartotojų teises ir teisėtus interesus. Naujuoju įstatymo projektu siekiama taip pat didinti šilumos gamybos, perdavimo ir vartojimo efektyvumą, mažinti šilumos energetikos neigiamą poveikį aplinkai.

Šaltinis
Kopijuoti, platinti, skelbti agentūros ELTA informacijas ir fotoinformacijas be raštiško agentūros ELTA sutikimo draudžiama.
ELTA
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją