Prekinių ūkių pieno šeimininkai, įtikinti šios šakos perspektyvumu ir per keletą metų į pieno sektorių investavę dideles, sunkiai uždirbtas arba skolintas lėšas, siekdami geros pieno kokybės, mokėdami mokesčius valstybei, atsidūrė beviltiškoje padėtyje. Sulygindama aukščiausios rūšies ir antros rūšies pieno kainą, Vyriausybė žengė žingsnį į tolimą praeitį, teigiama asociacijos pareiškime.
Dėl ekonominių ūkininkavimo sąlygų kasmet žlunga stambios prekinės pieno fermos. Beje, pieno supirkėjai, iki Vyriausybei nustatant kainą, buvo pasiryžę mokėti po 500-600 litų už toną aukščiausios rūšies pieno, tačiau dabar - jau balandžio mėnesiui - jie pateikė žemdirbiams pieno pirkimo - pardavimo sutartis su fiksuota 350 Lt/t rūšinio pieno kaina. Po valdžios sprendimo jų mokama kaina, palyginti su 2002 metų balandžiu, sumažėjo 2,0-2,2 karto, o metinės prekinių pieno ūkių pajamos bus 25-35 procentais mažesnės, palyginti su labai nepalankiais praėjusiais metais. Tai neišvengiamas bankrotas.
Kadangi šiandieninė padėtis pieno sektoriuje - dėsningas keleto paskutinių metų šio sektoriaus neįtakojimo valstybės mastu rezultatas, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija primygtinai prašo Vyriausybę, kol neįsibėgėjo masiniai bankrotai, užtikrinti, kad žemdirbiams, laikantiems kontroliuojamas karves, už gero pieno toną vasaros periodu kartu su tiesioginėmis išmokomis būtų mokama po 650, o žiemos - 750 litų už toną. LŽŪB prezidiumas vieningai pritaria 2003 m. balandžio 2 d. Pieno gamintojų asociacijos ir kitų žemdirbių savivaldos organizacijų išplėstinio posėdžio rezoliucijos reikalavimams ir pasiryžimui nebūti pasyviais tada, kai sprendžiasi egzistencijos klausimas.
Kartu Žemės ūkio bendrovių asociacija kviečia pieno gamintojus nepasirašyti vienašališkai pieno perdirbėjų primestų žeminančių sutarčių.