Akcijos rengėjai asociacija „Netylėk“ visoje Lietuvoje jau surinko apie 1000 parašų, kurie kartu su peticijos tekstu turėtų pasiekti aukščiausius šalies vadovus, Lietuvos banką ir Europos Sąjungos institucijas. Šį šeštadienį Vilniuje per pirmąsias keturiasdešimt akcijos minučių surinkta 60 pasipiktinusių piliečių parašų.
Prie Lietuvos banko pastato pasirašyti kvietė trys „Netylėk“ atstovai, o akcijos prieigas saugojo ir prižiūrėjo apie dešimt policijos pareigūnų.
„Manęs pačios asmeniškai neliečia, bet, pavyzdžiui, mano sesers dukra turi Šilutėje pasiėmusi paskolą. Aš manau, kad tai yra blogas dalykas, todėl eidama pro šalį ir pasirašiau“, – DELFI sakė ponia Lora.
„Lietuvoje mes kovojome už laisvę, bijojome Rusijos, o dabar, kaip supratau, mums reikia bijoti skandinavų, nes pinigai ir bankai yra visos ekonomikos kraujo sistema, o ją valdo užsieniečiai. Mes neturime laisvės, bankai atima iš mūsų turtą“, – DELFI savo nuomonę dėstė parašą padėjusi ponia Alina.
„Netylėk“ asociacijos pirmininkas Tomas Sarnačinskas DELFI sakė, kad toks VILIBOR ir EURIBOR skirtumas yra nepagrįstas reiškinys ir yra įsitikinęs, kad šios palūkanų normos turėtų būti vienodame lygyje.
„VILIBOR yra spekuliuojama. Šios palūkanų normos yra nepageidaujamas reiškinys, kuris leidžia bankams kelti riziką ir didinti palūkanas iš to uždirbant milžiniškas pajamas. Pavyzdžiui, VILIBOR pakilus, nuo to skirtumo bankai valstybei nemoka nė cento pelno mokesčio, tai vėlgi susidaro apie 2 mlrd. Lt per metus“, – kalbėjo vienas iš akcijos iniciatorių.
Pašnekovas mano, kad Lietuvos bankas turėtų apskritai keisti VILIBOR skaičiavimą. Šiuo metu Lietuvos bankas iš komercinių bankų renka jų vieni kitiems siūlomas paskolų palūkanų normas litais ir atmetęs didžiausius bei mažiausius siūlymus, suskaičiuoja šių palūkanų vidurkį ir jį pateikia.
„Kodėl Lietuvos bankas negali išreikšti valios ir priimti patį mažiausią pasiūlytą VILIBOR ir taip parodyti, kad Lietuvos bankas yra veiklus ir kažką sprendžia. Pagal dabartinę įsisenėjusią techniką bankai gali automatiškai spekuliuoti“, – tvirtino T. Sarnačinskas.
DELFI primena, kad VILIBOR ir EURIBOR prieš porą metų dar buvo panašaus dydžio, tačiau jau antroje 2007 m. pusėje VILIBOR ėmė staigiai kilti į viršų. Kartu paskui šias palūkanas ėmė brangti ir žmonių bei įmonių litais paimtos paskolos.
Būsto paskolos palūkanos, kurias gyventojai turi mokėti bankams, susideda iš VLIBOR arba EURIBOR, priklausomai nuo paskolos valiutos, ir fiksuotos banko pelno maržos.
Mažiausias susidomėjimas – Panevėžyje
Rinkdama parašus „Netylėk“ aplankė visus didžiuosius Lietuvos miestus, tačiau menkiausio gyventojų palaikymo sulaukė Panevėžyje, kur surinkta vos 12 parašų.
„Kalbiname žmones pasirašyti prieš aukštas tarpbankines palūkanas ir žmogus atsako, kad jis nėra palūkana. Nors šeštadienį stovėjome prie turgaus ir buvo daugybė žmonių, tačiau beveik visi buvo pasyvūs“, – prisimena vienas iš akcijos organizatorių.
Tuo tarpu Klaipėdoje ir Šiauliuose šią akciją palaikė po maždaug 300 gyventojų, Kaune – per 300, ankstesnės akcijos metu Vilniuje – per 240.
