„Tokios tendencijos neturėtų stebinti, nes bankai uždirba tik tuomet, kai auga ūkis ir klesti verslas. Smarkiai išaugusios palūkanos reiškia staiga padidėjusią riziką ir mažėjančias skolinimosi apimtis ir paskolų portfelio kokybės blogėjimą. Augant palūkanoms bankų pelno šaltiniai senka, o ne atvirkščiai. Keista, kad visuomenė klaidinama neįvertinant šių faktų“, - pažymėjo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas Stasys Kropas.
S.Kropas primena, kad paskolų palūkanos susideda iš trijų sudedamųjų: šalies rizikos, bankų maržos ir kredito rizikos.
Šiuo metu dėl pasaulyje kilusios finansų ir ekonomikos krizės blogėja ir mūsų šalies makroekonominė padėtis, o tai, savo ruožtu, blogina įvairių institucijų bei verslo rodiklius. Akivaizdžiai yra padidėjusios šalies ir kredito rizikos, o tuo pat metu ir pinigų kaina, teigiama LBA pranešime.
Ekonomikai smarkiai traukiantis, bankai, atsakingi už savo verslą ir indėlius, kurių pritraukimo kaštai padidėjo. Bankai yra priversti griežtinti skolinimo sąlygas, skolinti tik ūkio subjektams, sugebėsiantiems gražinti skolą ir kurių pinigų srautai yra teigiami.
Iki šiol pasaulio finansų rinkose įtampa vis dar didelė, tolerantiškumas rizikai labai sumažėjęs, todėl ir palūkanos, nors pastaruoju metu šiek tiek krito, laikosi aukštame lygyje.
