Valstybės turto fonde gauta medžiaga yra pradėta nagrinėti, šis procesas gali užtrukti penkiolika dienų, tačiau savo nuomonę dėl jos laivybos bendrovės privatizavimo komisija gali išsakyti ir anksčiau.

Konsorciumas už privatizuojamas laivininkystės akcijas pasiūlė 22,1 mln. litų ir 120 mln. litų į LJL kapitalą pinigais, už kuriuos būtų atnaujinamas laivynas. Jų buvo prašyta pateikti papildomą informaciją apie įstatinio kapitalo didinimo mechanizmą, darbo vietų išlaikymo ir kai kuriuos kitus klausimus.

Konsorciume Danijos ir Norvegijos kompanijoms priklauso po lygią dalį - po 50 proc. akcijų. Kiti du pretendentai - "Trident Marine ApS" ir LJL vadovas Vytautas Vismantas, neoficialiais duomenimis, už LJL pasiūlė atitinkamai 33 mln. litų grynaisiais ir jokių investicijų, o parduodamos įmonės vadovas - minimalią 20,090 mln. litų kainą ir taip pat nenumatė investicijų.

Jei Skandinavijos konsorciumas bus pripažintas LJL privatizavimo konkurso nugalėtoju, jis pagal oficialų pasiūlymą akcijas iš smulkiųjų LJL akcininkų supirktų ne pigiau kaip po 0,17 lito. Tai yra apie 13 proc. daugiau nei Privatizavimo komisijos nustatyta minimali laivybos bendrovės akcijos privatizavimo kaina - 0,15 lito už vieną lito nominalios vertės akciją.

Į LJL pretenduojantį konsorciumą įeinanti Danijos "Rederiet Fabricius" buvo įkurta 1992 metais. Jos laivyną sudaro 25 laivai, plukdantys sausus, šaldytus krovinius, konteinerius. Norvegijos "Continental Ship Management" yra nepriklausoma kompanija, užsiimanti laivų valdymu, jų technine apžiūra, remontu ir pan. Ši kompanija valdo 10 laivų.

VTF bando privatizuoti kontrolinį LJL akcijų paketą pirmą kartą. Atliktas auditas nepakeitė privatizuojamos laivybos bendrovės "LJL" pernykščio pelno - auditoriai patvirtino, kad pernai įmonė uždirbo 1,006 mln. litų grynojo pelno. Pernai metais LJL apyvarta siekė 90,69 mln. litų. Įsteigta reorganizavus senąją "Lisco", LJL yra viena didžiausių šalies laivybos įmonių, eksploatuojanti trampinių laivų laivyną.