VMI viršininkas: „šešėlinė“ ekonomika didėja, įmonės grįžta prie mainų

Lietuvoje vis gilėjantis sunkmetis augina ir „šešėlinę“ ekonomikos dalį, grįžtama prie įmonių atsiskaitymų daiktais ar paslaugomis, o tai dar labiau prastina mokesčių surinkimą. Šias tendencijas pavirtino Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) viršininkas Modestas Kaseliauskas, nesiėmęs spręsti, kokio dydžio „šešėlis“ yra šiuo metu.

„Dabar labai sparčiai keičiasi situacija. Nors mes neatlikome tyrimo, bet galime pasakyti, kad yra pakankamai konkrečių praktinių apraiškų. Pavyzdžiui, praėjusią savaitę Vilniuje Vilniaus gatvėje nustatyta kavinė su septyniais nelegaliais darbuotojais, tas pats buvo nustatyta Klaipėdoje H. Manto gatvėje. Ne per seniausiai Vilniaus centre parduoti labai brangūs butai ir įmonė tiesiog nedeklaravo 2 mln. Lt pridėtinės vertės mokesčio. Tai yra reiškiniai, nuo kurių verslas buvo atsitraukęs, tačiau vėl grįžtama“, – kalbėjo VMI viršininkas po pas premjerą Andrių Kubilių surengto pasitarimo.

Jis pripažįsta, kad įmonėms trūkstant apyvartinių lėšų jos viena su kita ima atsiskaityti natūriniais mainais.

„Kai kuriuose sektoriuose tai yra ypatinga problema, pavyzdžiui, nekilnojamojo turto sektoriuje. Šis klausimas susiveda į tą problemą, kad įmonėms tada trūksta apyvartinių lėšų netgi sumokėti einamuosius mokesčius, nes kai būna barteris, nebūna grynų pinigų“, – pripažino M. Kaseliauskas.

A. Kubilius taip pat pripažino, kad dėl mokesčių nesurinkimo kaltos ne tik objektyvios – ekonomikos nuosmukio – priežastys, bet ir subjektyvios – besiplečiantis „šešėlis“.

„Galime spėti, kad atsiras daugiau nelegalaus darbo, atlyginimų mokėjimo „vokeliuose“ bandant taip nelabai sąžiningai konkuruoti Lietuvos rinkose“, – kalbėjo premjeras.

Jo teigimu, artimiausiu metu ketinama svarstyti, kaip aktyviau kovoti su šešėliu, o į panašius susitikimus planuojama rinktis kas savaitę ar dvi.

Labiausiai nuo plano atsilieka pridėtinės vertės mokesčio ir akcizų surinkimas. Per pirmuosius du šių metų mėnesius į biudžetą nesurinkta 10,5 proc. planuotų pajamų.

DELFI primena, kad Lietuvos laisvosios rinkos institutas, atlikęs ekonomikos tyrimą, šiuos metus pavadino „šešėlinės“ ekonomikos atgimimo metais ir skaičiuoja, kad maždaug kas ketvirtas litas bus uždirbtas ir išleistas šešėlyje. Tokios neoficialios ekonomikos dalies nebūta nuo 1998 m.