Tačiau bendrąja prasme, pasak H. Baumanio, abiejų šalių ekonomikos gelbėjimo planai, jų pasitelkiamos priemonės yra panašios.
Tuo metu LPK Ekonomikos ir finansų departamento direktorius Sigitas Besagirskas sako, kad Lietuvos, kaip ir daugelio šalių, ekonomikos gelbėjimas planas yra nerealus, be to, vykdomas pakankamai lėtai. „Nelabai aišku, iš kur valstybė paims tuos planuojamus pinigus, kurie paminėti plane“, - sakė pramonininkų atstovas.
Pasak jo, pirmoji priemonė – paskola iš Europos investicijų banko, kurią turi paimti bankai ir perskolinti smulkiam bei vidutiniam verslui, yra nereali, nes esą surašytos taip, kad bankams nėra intereso dalyvauti šiame procese.
„Mūsų nuomone, pirmas žingsnis bus nelabai sėkmingas“, - sakė S. Besagirskas.
Jis taip pat sutinka, kad daugelio valstybių ekonomikos gaivinimo planai yra labai panašūs – tarp priemonių paminėtinos viešojo sektoriaus finansavimas, mokesčių mažinimas, užimtumo didinimas, verslo kreditavimas.
„Tačiau, kaip pastebi daugelis analitikų, tie planai yra nerealūs, valstybės dažnai planuoja išlaidas, neplanuodamos, kaip jos tuos pinigus užsitikrins arba užsitikrinimą planuoja labai hipotetiškai – pasiskolins iš ten, nors neaišku, ar skolinsis, ir taip toliau“, - svarstė pramonininkų atstovas.
DELFI primena, kad numatoma Lietuvos ekonomikos skatinimo plano vertė – 10,7 mlrd. Lt, iš jų 1,9 mlrd. Lt bus skirta Verslo fondui, 3,8 mlrd. Lt – pastatų energetiniam efektyvumui didinti, 3,3 mlrd. Lt – spartesniam Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų panaudojimui (ketinama sieki, kad būtų iki 5 mlrd. Lt).
