Viltis – draudimo agentams
Kad bedarbio duona – sprangi, įsitikino „Sekundės“ žurnalistai, pabandę susirasti darbą Panevėžyje. Sėdėti ir laukti, kol ką nors pasiūlys Darbo biržos specialistė – daugiau nei naivu: bedarbių tūkstančiai, o laisvų registruotų darbo vietų ketvirtadienį Panevėžyje buvo vos 49.
Ką gali rinktis žmogus, turintis aukštąjį vadybinį išsilavinimą, darbo patirties ir didžiulį norą dirbti? Viltis priblėsta susipažinus su darbo pasiūlymais. Tokių specialistų šiuo metu niekas neieško.
Vadybininkais, agentais, konsultantais, o paprasčiau – draudimo paslaugų pardavėjais, galima dirbti ir turint aukštesnįjį ar net vidurinį išsilavinimą. Darbdaviai, ieškantys draudimo agentų, nurodo šiais laikais netgi nepadoriai didelę algą – galima uždirbti nuo pusantro iki trijų tūkstančių litų.
Skambiname darbdaviui. „Darbas ir biure, ir klientų paieška“, – informuoja draudimo kompanijos atstovė. Atlyginimas priklauso nuo rezultatų – jei nėra sugebėjimų įsiūlyti draudimo polisą, tris tūkstančius matysite kaip savo ausis. O ir „minimaliojo“ pusantro tūkstančio atlygio tikėtis vargu ar verta, mat ši suma, dar skaldoma į dalis. Kuri dalis garantuota, paaiškėtų kalbantis telefonu.
Darbas kaip ir yra, tačiau galimybės planuoti šeimos pajamas ir išlaidas – jokios, nes vargu ar verta tikėtis, kad kiekvieną mėnesį pavyks apdrausti tiek pat klientų.
Pardavimo vadybininko ieškanti bendrovė pageidauja žmogaus, turinčio bent trejų metų darbo patirtį, vairuotojo pažymėjimą. Alga – 1100 litų „ant popieriaus“. Priedai priklauso nuo pardavimo. Vadybininkų oficialiai nurodomos algos paprastai retai perkopia tūkstančio ribą, nes šios profesijos atstovus peni kojos ir iškalba – ką parduosi, tą turėsi. Žinant nūdienos pirkimo galią, tikėtina, kad turėsi ne kažin ką.
Sudėtinga sužinoti, kokią vis dėlto algą galima gauti „į rankas“ pavykus įsidarbinti. Net ir vairuotojams nurodomas tūkstančio lito atlyginimas, o visa kita – priedai už komandiruotes. Optimizmui blėstant pradėjome dairytis kuklesnių pareigų. O čia jau – ir liepto galas. Nei virėjų, nei padavėjų, nei kepėjų, nei pardavėjų nereikia. Viena maitinimo įmonė ieško padavėjos už minimalią algą.
„Į rankas“ mamai, auginančiai du vaikus, – apie 670 litų, arbatpinigiais Panevėžyje klientai nelepino ir geresniais laikais. Kaime? Vasaros darbų sezonas dar neprasidėjo. Viena ūkininkė ieško melžėjos, žada mokėt 400 litų. Išsiaiškinti darbo sąlygų nepavyko, nes moteriškė nesileido į kalbas. „Nieko nesakysiu, kol sužinosiu, iš kokio kaimo ir kas per žmogus“, – kaip kirviu nukirto.
Darbų nebesirenka
Panevėžio darbo biržos vadovas Juozas Mėlynavičius optimizmu netryško.
„Šiokias tokias galimybes įsidarbinti turi agentai ir darbininkai. Visiems kitiems pasiūlymų beveik nėra“, – sakė direktorius.
Anksčiau bedarbiai raukė nosis specialistei vos užsiminus apie viešuosius darbus, o dabar ir laikiną menkai apmokamą darbą dirbtų neatsikalbinėdami, tik kol kas ir laikinų darbuotojų niekam nereikia.
„Gal vasarą atsiras darbdavių, siūlančių viešuosius, laikinus darbus, gal tuomet situacija stabilizuosis“, – svarstė J.Mėlynavičius.
Galimybė persikvalifikuoti yra, tačiau ne specialistams, turintiems aukštąjį išsilavinimą. Pirmenybė teikiama neturintiesiems jokios profesijos ir tiems, kurių specialybė praktiškai niekinė – kaip kad „Lietkabelyje“ dirbusių laidų vyniotojų. Persikvalifikuoti ir bandyti nusikratyti bedarbio statuso šiemet galės 960 žmonių. Artimiausiu metu organizuojami mokymai staliams ir virėjoms. Dar kartą peržvelgus darbdavių pasiūlymus aišku, kad nei vienų, nei kitų paklausos kol kas nėra. „Tokios krizės laikotarpiu pagrindinis darbdavio reikalavimas – patirtis. Vadinasi, sumažėja galimybė įsidarbinti jaunimui“, – paaiškino Darbo biržos vadovas.
Praėjusio pirmadienio duomenimis, Panevėžio Darbo biržoje buvo užsiregistravę 12,1 tūkst. ieškančiųjų darbo. Nedarbas Panevėžyje perkopė 10 proc. ir yra vienas didžiausių Lietuvoje. Kol kas kosminiu greičiu augančių lėšų nedarbo išmokoms išmokėti pakanka, ir bedarbiai jas gauna laiku. Jei gauna. Nes tarsi balasto darbuotojų atsikratantys darbdaviai galvoja apie savo kišenę – kad nereikėtų mokėti išeitinių kompensacijų, žmones išgrūda pro duris tuščiomis rankomis.
Ir teisėtai. Esą sunkmečiu darbuotojai masiškai palieka darbo vietas savo noru. Ir skuba į Darbo biržą, kur sužino, kad savo valia išėjęs iš darbo ir neturėdamas bent 18 mėnesių darbo stažo per pastaruosius 36 mėnesius, bedarbio pašalpą matys kaip savo ausis be veidrodžio.
Šiaudas – juodadarbiu užsienyje
Supratę, kad Darbo birža sunkmečiu virsta ne įdarbinimo įstaiga, o bedarbių registracijos vieta ir jų maitintoja, ėmėmės savarankiškų darbo paieškų. Skelbimas laikraštyje, kad aukštąjį išsilavinimą turinti ir angliškai kalbanti prekybininkė ieško darbo darbdavių nesudomino. Per dvi dienas – nė vieno skambučio.
Darbo pasiūlymai laikraščiuose – vairuotojui, agentams, konditerėms. Netgi aukštos kvalifikacijos vadybininkui – už 900 litų. Beliko lietuvių jau išbandytas kelias – krautis lagaminus ir važiuoti laimės ieškot svetur.
Firma siūlo darbą Anglijoje. Skelbiama, kad net nė žodžio nemokantiems angliškai darbo yra. „Yra. Turime ką pasiūlyti“, – patvirtino telefonu atsiliepusi firmos atstovė. Moterims siūlo į dėžutes pakuoti narcizus, dirbti kambarinėmis viešbučiuose. Vyrus įdarbintų mėsininkais, krautuvų vairuotojais.
Narcizų pakuotoja per savaitę, firmos atstovės teigimu, uždirba apie 250 angliškų svarų. Per mėnesį išeitų 3750 litų. Iš jų apie 600 litų, moters teigimu, kainuotų pragyvenimas. Gal geriau, nei stypsoti prie darbo biržos, jei ne viena smulkmena. Kelialapis į narcizų laukus kainuoja – 400 Lt registracijos mokestis, 1500 Lt – mokestis už kontraktą ir dar apie 600 Lt teks atidėti kelionės išlaidoms.
Paguosti turėtų, kad darbas esą garantuotas – žmonės išvyksta tik suradus jiems darbdavį ir sutartimi patvirtinus, kad darbuotojas ten tikrai laukiamas. Jei sukrapštyti pustrečio tūkstančio nepavyks, belieka vienas kelias – socialinės paramos skyrius.
„Savanoriai“ lieka be pajamų
Panevėžio miesto socialinės paramos skyriaus vedėjo pavaduotoja Zita Ragėnienė greitai suskaičiavo, kokios paramos gali tikėtis bedarbė, du mažamečius vaikus viena auginanti motina, negaunanti išmokos iš darbo biržos, kurios vienintelės pajamos – 300 litų siekiantys alimentai vaikams išlaikyti. Tokiai šeimai galima tikėtis 675 litų socialinės paramos, nemokamo maitinimo vaikams ir maisto paketų – miltų, makaronų kruopų.
„Panevėžio energijos“ atstovas informavo, kad tokia šeima gautų kompensaciją už šildymą: standartinio dviejų kambarių buto šildymas bedarbei nekainuotų. Tiek socialinės paramos, tiek kompensacijų už šildymą prašytojų gretos gerokai išaugo. Pasak Z.Ragėnienės, žurnalistų sumodeliuota situacija – ideali – šeima nelieka be minimalaus pragyvenimo šaltinio.
„Pas mus ateina žmonės, kuriems ir turėdami geriausius norus niekuo negalime padėti“, – sakė vedėjo pavaduotoja. Ne vienerius metus socialinės apsaugos srityje dirbančią ir visko mačiusią specialistę šokiruoja darbdavių elgesys.
„Ateina bedarbiai, iš darbo išėjusieji esą savo noru. Mes jiems negalime skirti socialinių pašalpų, nes darbą jie paliko patys. Žmonės verkia, aiškina, kad išeiti vertė darbdaviai, nebuvo kito pasirinkimo“, – apie beviltišką „savanorių“ situaciją „Sekundei“ pasakojo Z.Ragėnienė.
Tokie bedarbiai lieka be pragyvenimo šaltinio – nei pašalpos, nei kompensacijos už šildymą jiems nepriklauso.
„Skaudžiausia, kad taip su jiems nebereikalingais darbuotojais elgiasi didžiųjų prekybos centrų vadovybė. Daug žmonių esą savo noru atleista iš ne per seniausiai atidarytų „Iki-Rožyno“ ir „Maximos-Klevo“ parduotuvių. Nežinau, ar šiais laikais yra žmonių, savo noru paliekančių darbo vietą“, – stebėjosi vedėjo pavaduotoja.
Tokių bedarbių situaciją pablogina ir tai, kad minėtos parduotuvės atidarytos neseniai ir jose buvo įdarbinti žmonės iš Darbo biržos. Ten, kaip dabar pasirodė, laikiną užuovėją buvo radę dirbusieji „Ekrane“. Pasak Z.Ragėnienės, ir Panevėžyje veikiančios norvegų kapitalo įmonės mažina darbuotojų, tačiau jų vadovai nepažeidinėja Darbo kodekso: žmonės gauna išeitines kompensacijas, pagal įstatymo reikalavimus jiems suteikiama galimybė darbo metu skirti laiko naujos darbovietės paieškoms.
Psichologinio spaudimo nėra
„Iki“ komunikacijos direktorius Tomas Vaišvila neigia, kad jo atstovaujami prekybos centrai tokia drastiška forma – atleidimais neva savo noru – mažina darbuotojų.
„Pagrindinis dalykas – nebepriimame naujų žmonių. Jų gal šiek tiek reikės naujam kulinarijos cechui, o psichologinio poveikių priemonių, kad žmogus paliktų darbo vietą, tikrai netaikome“, – užtikrino T.Vaišvila.
Pasak jo, iš darbo išeina gavusieji drausmines nuobaudas, nesusitvarkantieji su darbu: „Jau turintieji drausminių nuobaudų renkasi išėjimą iš darbo savo noru, o ne atleidimą už šiurkščius taisyklių pažeidimus.“
Direktorius tikino: jei gerai dirbantis žmogus nori išeiti, administracija visomis išgalėmis stengiasi jį sulaikyti, mes geri darbuotojai net ir visuotinio nedarbo laikais vertinami. T.Vaišvila sakė, kad pagrindinės darbuotojų išėjimo iš darbo priežastys – terminuotų sutarčių pasibaigimas, atleidimas už šiurkščius darbo taisyklių pažeidimus ir noras užbėgti už akių atleidimui už nuobaudas.
„Reaguodami į darbo rinkos pokyčius ir vadovaudamiesi principu, kad taupymas turi prasidėti nuo viršutinių grandžių, 15 proc. sumažinome vadovų ir administracijos darbuotojų atlyginimus, atsisakėme metinių ir kitų premijų. Siekdami užtikrinti profesionalų pirkėjų aptarnavimą ir efektyvų visų grandžių darbą, dar atidžiau vertiname darbuotojus ir jų darbo kokybę“, – „Sekundei“ sakė „Maximos“ prekybos tinklo atstovė Renata Saulytė.
Pasak R.Saulytės, šiemet įmonę paliko šešiais šimtais daugiau prekybos ir administracijos darbuotojų nei pernai ar užpernai. Pagrindiniai priekaištai atleistiesiems buvo patirties stoka ir prasižengimai, tačiau daugiausia darbuotojų (46,1 proc.) išėjo iš įmonės po švenčių pasibaigus terminuotoms darbo sutartims arba dėl nepatenkinamų bandomojo laikotarpio darbo rezultatų, 15 proc. – dėl prastos sveikatos ar šeimyninių aplinkybių, 12 proc. – dėl įvairių pražangų. Apie 10 proc. išėjusiųjų netenkino darbo grafikų pakeitimai.
„Bėda ta, kad daugelis ateinančių pas mus dirbti žmonių net neįsivaizduoja, kad tai išties nelengvas, atsakingas darbas, ir tiesiog blogai eina savo pareigas. Be to, dabar jau galime kelti realius ir teisingus reikalavimus. Anksčiau, trūkstant darbo jėgos, reikalavimų darbuotojams kartelė buvo nuleista gana žemai, o dabar ją sugrąžinome iki normalių darbo kokybės vertinimo standartų. Iš savo darbuotojų tikimės profesionalumo, kokybiško ir rezultatyvaus darbo“, – aiškino UAB „Maxima grupė“ personalo valdymo centro vadovas Sakalas Gorodeckis.
Šių metų sausio, vasario ir kovo mėnesiais Panevėžio mieste įmonę paliko 11 darbuotojų daugiau negu pernai. Išėjimo priežastys panašios kaip ir kitose vietovės: po šventinės prekybos pasibaigusios darbo sutartys arba netenkinantys darbo rezultatai.
Naujų darbuotojų priėmimas į įmonę yra laikinai pristabdytas. „Tiesiog šiuo metu vietoj išėjusių darbuotojų nebepriimame tiek pat naujų. Pavyzdžiui, sausį išėjo 726 darbuotojai, o priimti buvo tik 304. Nebevykdant intensyvios tinklo plėtros, trumpinant parduotuvių darbo laiką, dalį jų uždarant, mažėjant pirkėjų srautams ir jų perkamajai galiai, mums nebereikia tiek darbuotojų, kiek jų reikėjo iki šiol, ekonomikos klestėjimo laikais“, – sakė S.Gorodeckis.
