„Lietuvai išgyvenant sunkmetį ir pačiai esant nepajėgiai ištempti verslo iš sunkios padėties, iniciatyvos imasi privatus kapitalas. Šiuo metu bankams yra ypač sunku pritraukti lėšų indėlių pavidalu – tai rodo ir jau kurį laiką kylančios indėlių palūkanos. Kartu mažėja ir indėlių forma Lietuvos bankuose laikomų lėšų kiekis, todėl bankai verslui skolina gana nenoriai. Lėšų pritraukimas iš užsienio leis suteikti daugiau taip reikalingų šiuo metu kreditų,“ – sakė indeliai.lt projekto vadovė Simona Buivydaitė.

Anot indeliai.lt atstovės, ankstesnių krizių metu žmonės, praradę darbo vietas, imdavosi savo verslų kūrimo. Tokiems naujiems verslininkams ir turėtų labiausiai praversti šios paskolos.

Pirmasis šiemet apie specialią programą smulkiajam verslui prabilo „Medicinos bankas“, pasirašęs sutartį su Vokietijos „Kreditanstalt für Wiederaufbau“ ir Europos tarybos vystymo banku dėl 3 mln. eurų (10,36 mln. litų) kredito linijos labai mažoms, mažoms ir vidutinėms įmonėms finansuoti.

Kiek vėliau apie panašų susitarimą pranešė ir DnB Nord bankas, pasirašęs 15 mln. eurų (beveik 52 mln. litų) vertės ilgalaikio finansavimo sutartį su Europos investicijų banku. Pagal pasirašytą dvišalę sutartį, lėšas DnB Nord bankas skirs smulkaus ir vidutinio verslo investiciniams projektams finansuoti. Paskolos investiciniams projektams finansuoti pagal šią sutartį galės būti suteikiamos iki 12 metų laikotarpiui paskolos grąžinimą atidedant vieneriems metams.

Su Europos investicijų banku sutartį pasirašė ir Lietuvos Vyriausybė. Pagal ją Europos investicijų bankas skolina Lietuvai 1,132 mlrd. eurų (3,9 mlrd. litų), kurie bus naudojami finansuoti bendrus su Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis įgyvendinamus projektus. Pasak indeliai.lt atstovės, Vyriausybės veiksmai bus naudingi ne tik smulkiajam verslui, bet ir visam Lietuvos ūkiui apskritai.