Todėl apskrityje dažniausiai skundžiasi panevėžiečiai – jų skundai sudaro net 90 procentų visų gautųjų. Jie abejoja dėl maisto ir buities technikos kokybės, skaitiklių rodmenų.

Prieš dvi dienas vykusioje konferencijoje, skirtoje vartotojų teisių apsaugos Panevėžio apskrityje aktualijoms aptarti, buvo pateikta ir daugiau statistikos.

Paaiškėjo, kad Panevėžio valstybinės maisto ir veterinarijos tarnyba užkirto kelią į parduotuves šimtams tonų nekokybiško ir žmogaus sveikatai potencialiai pavojingo maisto. Kaip sakė šios tarnybos Maisto skyriaus vedėja Violeta Krivickienė, produktų kelionė iki vartotojo kontroliuojama „nuo fermos iki stalo“.

„Uždraudėme parduoti vartotojams beveik 50 tonų maisto produktų. Daugiausia, net 37,8 tonos, to kiekio buvo importuoti maisto produktai, – tvirtino V.Krivickienė. – Mokslo įrodyta, kad žmogaus sveikata net 50 procentų priklauso nuo to, ką jis valgo, kur kas mažiau įtakos turi gyvenamoji aplinka ir genetika.“

Suabejojo patikimumu

Kita vartotojų teises ginanti institucija teigė, kad gyventojams jų paslauga ne mažiau svarbi, nes viską matuoti būtina teisingai. Maždaug 12 procentų žmonių skundų

Lietuvos metrologijos inspekcijos (LMI) Panevėžio skyriui pasitvirtina. Kad tokia kontrolė svarbi ne tik vartotojų piniginėms, įrodo ir pavieniai faktai.

„Viena moteris ilgai ir per daug vartotojo kraujospūdį mažinančių vaistų, nes manė serganti šia liga. Tačiau vieną dieną ji suabejojo kraujospūdžio aparato patikimumu, ir buvo teisi – aparatas rodė milžinišką paklaidą“, – pasakojo LMI Panevėžio skyriaus viršininkė Vitalija Rukavičienė.

Kitas panevėžietis nepatingėjo ir LMI įrodė, kad šalto vandens skaitiklis jo namuose matuoja sunaudotą vandens kiekį labai neteisingai. Jei žmogus į vonią 10 litrų vandens prileisdavo per kartą – skaitiklis neklysdavo, jei per kelis ar keliolika kartų – paklaida būdavusi milžiniška.

„Mes paprašėme šalies mokslininkų komentaro. Išgirdę, kad jie žino, jog vandens skaitikliai turi trūkumų, labai nustebome. Tačiau tos problemos jie nelinkę laikyti problema, nes, jų teigimu, retas žmogus Lietuvoje taip vartoja vandenį“, – teigė V.Rukavičienė.

Skundų daugėja

Labai dažnai vartotojai kreipiasi pagalbos ir į Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybą (VVTAT). 380, 620 ir 730 – tiek skundų pasiekė VVTAT Panevėžio apskrities skyrių, atitinkamai 2006-aisiais, 2007-aisiais ir pernai. Ši institucija vartotojų skundus neteismine ginčo tvarka išnagrinėja per 20 dienų.

Ir nors jos sprendimai neprivalomi vykdyti, didžioji dalis prekybininkų ar paslaugų tiekėjų pripažįsta juos ir garbingai pasielgia su vartotojais – pakeičia prekę ar kompensuoja išlaidas. Jei ne, žmogus turi VVTAT suteiktą pagrindą ginti savo piniginę ir orumą teisme.

Vis dėlto VVTAT specialistai perspėja, kad krizės metu ir jie ne visada galės padėti. „Krizei įsibėgėjant labai daug mažmeninių prekybos įmonių bankrutuoja. Dėl to mes netenkame galimybės apginti vartotojo teisių, nes atsakingas juridinis asmuo išnyksta, – sakė VVTAT Panevėžio skyriaus vedėja Loreta Čerauskienė. – Todėl šiuo metu reikia rinktis itin patikimą pardavėją.“

Tokios istorijos, kai buvo apginti vienos kaimo mokyklos valytojos, net už 7000 litų įsigijusios 5000 litų vertės dulkių siurblį iš prekybos agento, interesai, bus vis retesnės 2009–2010 metais.