Kaip pažymi "The Wall Street Journal", daugelis Irako kreditorių, pradedant bendrove "Hyundai Engineering & Construction" ir baigiant Rusijos vyriausybe, jau pareiškė savo teises į Irako kapitalą. Bendra "pretenzijų" suma jau viršija 100 milijardų JAV dolerių.

Tačiau šias lėšas, kurių didžiąją dalį sudarys pelningos sutartys, skirstys JT ir JAV. Vieno iš JAV administracijos atstovo teigimu, Vašingtonas nenori tokio režimo pasikeitimo Irake, kuris išprovokuotų "kapitalo nutekėjimą". Tuo pačiu metu Jungtinės Amerikos Valstijos, kurios tikisi glaudžiai bendradarbiauti su naujuoju Iraku, nėra suinteresuotos, kad naujoji Bagdado valdžia būtų susaistyta milžiniškų skolinių įsipareigojimų.

Preliminariais JAV Energetikos ministerijos vertinimais, Irako užsienio skola sudaro nuo 100 iki 200 milijardų JAV dolerių. Skolų grąžinimo tvarka bus nustatoma atskirai su kiekvienu kreditoriumi, kuris geriausiu atveju gali tikėtis atgauti tiktai dalį skolos, rašo "The Wall Street Journal".

Didžioji dalis užsienio bendrovių, turėjusių Irako teritorijoje nekilnojamojo turto ar plėtojusių šioje šalyje gamybą, prarado šiuos aktyvus per Irano ir Irako karą, operaciją "Audra dykumoje", taip pat per 12 metų ekonominių sankcijų laikotarpį. Analitikai neabejoja, jog tokio turto kompensavimas bus gerokai apsunkintas. Pietų Korėjos "Hyundai Engineering & Construction" jau rengia "juridinį pagrindą", kuriuo bandys susigrąžinti teises į savo buvusį turtą Irake, kurio bendra suma viršija milijardą JAV dolerių.

Kitas Irako kreditorių tipas - valstybių vyriausybės, kurios paprastai nevaldė Irake jokio turto, tačiau tiekė didžiules pramonines siuntas, kurių didžiąją dalį sudarė ginkluotė. Tarp šios kreditorių kategorijos yra ir Rusija bei Prancūzija. Maskva tvirtina, jog Irakas gavo rusiškų ginklų už 9 milijardus JAV dolerių. Mainais už ginkluotę S.Husseinas žadėjo Rusijos bendrovėms lengvatas naftos telkinių plėtojimui.

Prancūzija, kuri yra istorinė ekonominė Irako partnerė, tvirtina, jog Bagdado skola Paryžiui siekia 2,5 milijardo JAV dolerių.

Įvedus Irakui ekonomines sankcijas ir prasidėjus programai "Nafta už maistą", Vašingtonas nurodė "užšaldyti" Irako kapitalus, kad ateityje Bagdadas galėtų grąžinti visas skolas. Tačiau, kaip rašo "The Wall Street Journal", šiandien kreditoriai realiai gali tikėtis gauti tik vieną centą už kiekvieną JAV dolerį, kuris kadaise buvo paskolintas S. Husseino režimui. "Užšaldytame" Irako ižde yra 1,78 milijardo JAV dolerių, kurie, George’o W. Busho (Džordžo V. Bušo) nurodymu, bus skirti "humanitarinėms Irako žmonių reikmėms".

Šaltinis
Kopijuoti, platinti, skelbti agentūros ELTA informacijas ir fotoinformacijas be raštiško agentūros ELTA sutikimo draudžiama.
ELTA
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją