Pataisų oponentai iki šiol tvirtindavo, kad toks įstatymas prieštarautų rinkos ekonomikos principams.
Priimtą įstatymo pataisą dar turi pasirašyti prezidentas, ji įsigaliotų paskelbus "Valstybės žiniose".
Vos tik priėmus įstatymą pultą jį taisyti. Seimo narys Petras Gražulis įregistravo įstatymo pataisą, kuria siūloma antkainių reguliavimą taikyti tik toms įmonėms, kurių metinė apyvarta viršija 3 mln. Lt.
Abejoja, ar kur pasaulyje dar taip yra
Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdomasis direktorius Marius Busilas pripažino, kad šis Seimo sprendimas jam yra naujiena, kurią sužinojo iš DELFI.
„Negalvojome, kad tokius sprendimus gali priiminėti. Įmonės sunkiai galės dirbti, nes procesai ir santykiai yra nusistovėję, o dabar taisyklės primetamos iš viršaus, nežinia, iš kur paimami procentai. Priimant tokius įstatymus reikia galvoti, iš ko parduotuvės išsilaiko. Riboti antkainius nežinant, kiek įmonės turi sąnaudų, paprasčiausiai net negalima“, – tvirtino pašnekovas.
Jis sakė dar nežinąs, kaip reikėtų elgtis, jeigu „šį keistą įstatymą“ pasirašytų prezidentas ir jis įsigaliotų.
„Manau, kad toks įstatymas gali lemti parduotuvių užsidarymą. Manau, kad tie, kurie priėmė, turėtų paaiškinti, kaip jį vykdyti. Šiuo metu antkainiai parduotuvėse yra skirtingi, kai kam yra 5 proc., kai kam – ir 40 proc. Gal degtukus apsimoka pardavinėti su 300 proc. antkainiu, nes jie yra pigūs, o jeigu už jų dėžutę atsiskaitysite kreditine kortele, vis tiek gali būti nuostolinga juos parduoti“, – kalbėjo M. Busilas.
„Abejoju, ar pasaulyje rasite tokių precedentų. Nenustebsiu, jeigu apie šį sprendimą išgirsime per pasaulines naujienas transliuojančius kanalus“, – tęsė prekybininkų atstovas.
Priimtose įstatymo pataisose nenurodoma, ar jos skirtos visoms mažmeninės ir didmeninės prekybos įmonėms, ar tik didžiausioms.
Taip pat neaišku, kas prižiūrėtų šių nuostatų vykdymą.
Apsimokės tiekti brangesnes prekes
„DnB Nord“ ekonominių tyrimų vyresnioji analitikė Jekaterina Rojaka DELFI sako, kad nors priėmus šias pataisas iškilo daug neaiškumų, tačiau galima manyti, jog šiomis pataisomis prekybos centrai yra „spaudžiami“ teikti brangesnes prekes, nes tokiu atveju jų maržos suma absoliučiais skaičiais būtų didesnė.
„Reikėtų atkreipti dėmesį ir į tai, kad dauguma lietuviškos produkcijos, pavyzdžiui, obuoliai yra mažiau chemiškai apdorojama lyginant su eksportuojama, todėl jų natūralus gedimo koeficientas yra aukštesnis ir nustatytas 20 proc. antkainis galėtų nedengti šių praradimų, o įskaitant ir transportavimo išlaidas, parduoti pigesnę vietinių gamintojų produkcija prekybos centrams būtų tiesiog nuostolinga. Jei iš tiesu yra taip, kaip manau, toks įstatymas yra tiesiog pigesnės produkcijos išstūmimas iš lentynų“, – kalbėjo analitikė.
J. Rojakos manymu, smunkant vartojimui patys prekybos centrai būtų privesti sumažinti maržas, nes vyksta aktyvi konkurencija su turgeliais.
Ji taip pat svarsto, kad šios įstatymo pataisos greičiausiai paskatins prekybos centrus kurti didmeninio-mažmeninio pardavimo grandines, kad „prisiaugintų“ didesnę kainų bazę, nuo kurių jau galutinai galėtų nustatyti antkainį.
Smulkieji kalba apie bankrotus
Į DELFI kreipėsi smulkusis verslininkas, sunerimęs, kad jo kelis žmones įdarbinusi įmonė žlugs, jeigu bus numatytas reikalavimas taikyti ne didesnį nei 20 proc. antkainį.
„Mūsų parduodamos prekės yra nebrangios, taigi šis antkainis netgi nekompensuotų jų pristatymo išlaidų. Pavyzdžiui, jeigu mes perkame prekę už 20 Lt, maksimali jos pardavimo kaina būtų 24 Lt, tai tiek kainuotų benzinas ją vežti, o kur dar atlyginimai, mokesčiai, šildymo, elektros, komunikacijų, buhalterijos paslaugos? Vadinasi, tokiu atveju nebelieka prasmės dirbti smulkiam verslui arba jau geriau kas mėnesį mokėti tas baudas“, – guodėsi verslininkas.
