„Jeigu sprendimo būdas yra vis didinti išlaidas ir vis skolintis, ir skolintis daugiau. Mes gi praskoliname savo vaikų ateitį, paskolas kažkas turės atiduoti. Jeigu mes toliau išlaidausime taip, kaip esame užsiprogramavę, tai tolesni veiksmai bus dar didinti mokesčius arba dar lupti odas tiems gyvuliams, kurie šiandien ir taip jau vos vos laikosi. Jūs puikiai žinote, kokia situacija yra visuose ekonomikos segmentuose. “, – apie nuolatinį „Sodros“ biudžeto deficitą DELFI sakė jis.

Anot verslininkų atstovo, šiuo metu Lietuvoje yra būtina valdymo reforma.

„Tai, ką pažadėjo A. Kubilius ir tai, ką pradėjo daryti Saulėtekio, Saulėlydžio komisijos, reformuoti valdymo aparatą, atsisakyti nereikalingų dalykų, viskas vyksta per lėtai. Iš esmės, jeigu verslas sugebėjo krizės akivaizdoje susitvarkyti, susimažinti biudžetus, valstybės reakcija į tuos procesus vyksta labai vangiai. Tarkime, buvo panaikinti tik tie etatai, kurie buvo neužimti. (...) Taupymo būtų galima pasimokyti iš verslo“, – kalbėjo R. Dargis.

Jo tvirtinimu, tuo metu, kai dalis verslo įmonių savo biudžetus susimažino ir 30-40 proc. valstybė taip pat turėtų aiškiai nurodyti, kiek bus mažinamos valdymo išlaidos. DELFI primena, kad Vyriausybė iš biudžeto išlaikomoms įstaigoms nurodė per pirmąjį šių metų ketvirtį parengti planus, kaip jie savo išlaidas sumažins 15 proc.

R. Dargis laikosi nuomonės, kad tiems sektoriams, už kuriuos yra atsakinga valstybė, „trūksta ir vadybos, ir efektyvumo pamatavimo, racionalaus pinigų leidimo“.

„Tie dalykai, kurie versle yra vieni iš esminių siekiant rezultato, valstybės yra palikti likimo valiai. Verslas nori į tai atkreipti dėmesį, kad kitos reformos būtų ryžtingiau sprendžiamos dėl to, kad priešingu atveju kyla klausimas, ar valstybė galės egzistuoti toliau“, – kalbėjo LNTPA prezidentas.

Verslas neturi atlikti valstybės funkcijos

Investuotojų forumo direktorė Rūta Skyrienė, forume kuruosianti socialinės paramos sritį, DELFI sakė, kad bus siekiama nagrinėti, kaip valstybė leidžia iš verslininkų surinktus mokesčius.

„Nutarėme, kad jeigu mes mokame mokesčius, tai mes norėtumėme pasižiūrėti, kaip valstybė atlieka savo funkcijas juos surinkusi iš verslo“, – teigė ji.

R. Skyrienės nuomone, šiuo metu dalis valstybės funkcijų primetama verslui, todėl esą reikėtų peržiūrėti darbo santykių reglamentavimą.

„Pavyzdžiui, žvelgiant į darbo santykių reguliavimą, kodėl negalima atleisti darbuotojo, jeigu jis turi vaiką iki 14 m. Kodėl iki 14 metų verslas turi rūpintis vaiku, o jeigu aš turiu tris po 16 m., tai reiškia mane galima atleisti? Mes galvojame, kad kai kurie reikalavimai yra nereikalingi, apriboja pačių žmonių galimybes konkuruoti dėl darbo vietų“, – kalbėjo Investuotojų forumo direktorė.

Jos nuomone, teigiamas yra Vyriausybės sprendimas į „Sodros“ mokėtojų gretas įtraukti platesnį dirbančiųjų ratą.

„Verslą neramina tai, kad sumokami labai dideli mokesčiai į „Sodros“ biudžetą, darbdavių našta socialiniame draudime yra didžiulė, o ta sistema vieną dieną gali ir bankrutuoti, todėl mes galvojame, kad reikėtų kažkaip optimizuoti valdymą, pasižiūrėti, kam naudojamos pašalpos, ar iš tikrųjų paramą gauna tie, kuriems reikia, – sakė ji. – Reikėtų gerai pasižiūrėti, ar iš tikrųjų kai kurios socialinės lengvatos yra pakeliamos mūsų vargšei valstybei, pavyzdžiui, motinų pašalpos iki dvejų metų mokant tokius atlyginimus. Iš karto matome, kiek išlenda pažeidimų“.

DELFI primena, kad Investuotojų forumas vasario pabaigoje Vyriausybei pateikė visą paketą pasiūlymų, kaip gerinti verslo aplinką Lietuvoje. Tarp siūlymų minima ir galimybė lengviau atleisti darbuotojus, daugiau lankstumo nustatant ir keičiant darbo apmokėjimą. Investuotojų forumas nebe pirmus metus ragina įvesti „Sodros“ mokesčio lubas.

Tarptautinių prekybos rūmų ICC Lietuva generalinis direktorius Algimantas Akstinas DELFI sakė, kad skirtingos verslo struktūros sieks Vyriausybei savo nuomonę pasakyti vienu balsu.

„Mes ne pirmą kartą naudojamės forma, kai kelios verslo organizacijos susėda kartu ir bando išsakyti vieną nuomonę, dažnai iš valdžios institucijų mes pajuntame tokią nuomonę, kad norima kiekvieną atskirai išklausyti, kažką atskirai pažadėti ir tada iš to nieko nesigauna, todėl norime išreikšti konsoliduotą nuomonę“, – teigė jis.

„Įmonės ilgiau išlaukti negalės ir nepriėmimas konkrečių sprendimų, kurių trūksta gali būti labai skausmingas jau netgi gegužės mėnesį“, – tęsė A. Akstinas.

ICC Lietuva generalinis direktorius forume kuruos diskusiją apie sveikatos reformą.

„Šiandien vartotojas, pacientas, ligonis nelabai turi iš ko rinktis, nes jis turi arba labai brangią privačią kliniką, arba turi šiandien netinkančią valstybės organizuojamą aptarnavimo sistemą. Mes vietoj to, kad padėtume žmogui, jį kartais sargdiname stumdydami po eiles, nes neturime nei elektroninio registravimosi, neturime pasirinkimo už pinigus išsikviesti gydytojų, nuolat paskendę svarbiausių ne tų dotuojamų vaistų sąrašuose“, – kalbėjo pašnekovas.

Verslo asociacijos forumą rengia ketvirtadienį. Jo metu ketinama pasirašyti visų dalyvavusių asociacijų Verslo solidarumo deklaraciją.

Forumą organizuoja LNTPA, ICC, Investuotojų forumas, Lietuvos laisvosios rinkos institutas, Lietuvos pramonininkų konfederacija, Lietuvos verslo darbdavių konfederacija, Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija, Lietuvos žemės ūkio rūmai, Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacija „Linava“, Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacija.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją