Jei šalis nuspręs kreiptis į Tarptautinį Valiutos Fondą, ji bus trečioji tai padariusi ES valstybė narė po Vengrijos ir Latvijos.

„Rumunijai reikia saugos diržo, tai reiškia užsienio paskolos“, – sakė centro dešiniųjų prezidentas, kreipdamasis į Rumunijos parlamentą. Jis paaiškino, kad problema ne tiek valstybės skolos arba biudžeto deficitas, bet privataus sektoriaus skolos, šiemet sudarančios 24 milijardus eurų.

„Tai nebuvo kreditai, kuriuos žmonės paėmė atostogoms, tai buvo paskolos investicijoms Rumunijoje. Jei jie nebus sumokėti, tai tik dar labiau padidins bedarbystę ir sumažins mūsų šalies produktyvumą“, – teigė T. Basescu.

Jis teigė manantis, kad Rumunija gali gauti paskolą iš ES institucijų ir paminėjo 24,5 milijardų eurų paskolas naujoms valstybėms narėms, išduotas Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB), Europos investicinio banko (EIB) ir Pasaulio Banko.

Vis dėlto T. Basescu nurodė, jog norint gauti ES paskolą, iškelta sąlyga, kad tai turi būti atliekama su Tarptautinio valiutos fondo (TVF) kontrole. Šis fonas žinomas griežtomis biudžeto lėšų ir struktūrinių reformų sąlygomis.

„ES nekontroliuoja mechanizmų, pagal kuriuos leidžiami pinigai ir šalies makroekonominės situacijos. Todėl jie mums nurodė taip pat kreiptis dėl TVF paskolos, kadangi TVF turi šias priemones“, – paaiškino T. Basescu.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją