Didžiulė biudžeto skylė - jau realybė. Remiantis išankstiniais Finansų ministerijos duomenimis, šiemet valstybės biudžete jau trūksta 390 mln. litų.
Žmonėms biudžeto lėšų taupymas atrodo kaip didžiulis baubas, nes valdžia paprastai lėšų taupymą pirmiausia supranta kaip atlyginimų mažinimą arba darbuotojų atleidimą. Ir nors darbo užmokesčio išlaidos šįmet sudarys vos 13 proc. (3,4 iš viso 27 mlrd. litų biudžeto), atlyginimų mažinimo keliu norima eiti ir šiuokart.
Ne paslaptis, kad ministerijose ir kitose institucijose sukurta tiek etatų, kiek nė viena privati bendrovė sau neleistų, todėl mažinti valdininkų skaičių tikrai verta.
LLRI pabrėžia, kad pradėti reikia ne nuo etatų ar visuotinio algų mažinimo, o nuo programų įvertinimo ir bent jau laikino nebūtinų programų sustabdymo. Ekonomikos augimo metu, kai biudžeto pajamos augo po 20-30 proc. kasmet, atitinkamai augo ir įvairioms programoms skiriamos lėšos. Programų rezultatai ne visada pasiekdavo užsibrėžtus tikslus; abejonių kėlė ir pačių tikslų bei programų tikslingumas ir poreikis visuomenei. Identifikavus nebūtiniausias programas ir sustabdžius jų veiklą mažėtų ne tik biudžeto išlaidos - sumažėtų ir nebūtiniems darbams dirbti sukurti etatai, o ne visų (nesvarbu, kokio lygio programoje dirbančių) darbo užmokestis po lygiai.
Taupymo galimybės slypi ir Valstybės investicijų programoje, kuriai skirta apie 5 mlrd. litų, iš kurių daugiau nei pusė (2,7 mlrd. litų) yra valstybės biudžeto lėšos. Pagal šią programą įsigyjamas ilgalaikis turtas, modernizuojamos informacinės sistemos, rekonstruojami pastatai, atliekamas kapitalinis remontas ir t. t.
Galimybė sutaupyti - didžiulė, tačiau dabartinė Vyriausybė tik apipjaustė savo pirmtakų projektą, sumažindama jį vos 4 proc. Palyginus praėjusių metų išlaidas su šiųmetėmis, jos išaugo 29 mln. litų. Tikėtina, kad dalis lėšų naudojama netikslingai, pavyzdžiui, nepaisant siekio naikinti apskritis, joms skiriami pinigai valdymo sistemoms diegti, techninei ir programinei įrangai bei kitam ilgalaikiam turtui įsigyti.
Valdžia privalo apsispręsti, kurie projektai nėra būtini, ir jų atsisakyti. Dar pernai LLRI siūlė Vyriausybei atsisakyti šįmet prasidedančių investicijų projektų, nes tokiu būdu galima būtų sutaupyti apie milijardą litų.
Ieškodama galimybių sutaupyti valdžia pavyzdžių rastų privačiame sektoriuje. Viena pirmųjų išlaidų, kurių atsisakė su smunkančia apyvarta susidūrusios įmonės, yra reklama. Kodėl valstybės institucijos vis dar skiria lėšas savireklamai? Brangiausiu metu per televiziją žiūrovai gali pamatyti įvairias socialines reklamas.
Dar viena itin mėgstama informacijos pateikimo forma - informaciniai leidiniai, lankstinukai, skrajutės. Pavyzdžiui, pagal ankstesnės Vyriausybės patvirtintą Žemaičių krikšto ir žemaičių vyskupystės įsteigimo 600 metų jubiliejaus minėjimo programą, leidiniams 2009-2011 m. planuota skirti 750 tūkst. litų. (Beje, pagal šią programą po kelerių metų vėl planuojama leisti taip pat pavadintus leidinius, kurių leidybai ir vėl bus skirtos šimtatūkstantinės sumos.) Ar krizės metu ir toliau turi būti skiriami tūkstančiai jiems leisti?
Įvykdžius mokesčių sistemą sujaukusią reformą turbūt paklausiausias valstybinis leidinys yra "Mokesčių pasikeitimai 2009 metais". Tačiau įvairių reprezentacinių leidinių leidybos sustabdymas bent jau metams nesudarytų mūsų valstybei pavojaus, o padėtų sutaupyti ne vieną milijoną litų, mano LLRI.