Maksimali valstybės garantija verslo skatinimo paskoloms – 80 proc.

Pradedant įgyvendinti verslo skatinimo planą, žadama, kad maksimali valstybės garantija verslui pagal šį planą išduodamoms paskoloms turėtų būti iki 80 proc.

Tokio dydžio garantija būti teikiama tik rizikingiausioms paskoloms, likusią dalį rizikos turėtų prisiimti bankai. Pirmosios verslo paramai skirtos iki 100 mln. Lt lėšos per bankus turėtų būti paskolintos kovo pabaigoje-balandžio pradžioje. Nors paskolų palūkanos neatskleidžiamos, tačiau tvirtinama, kad jos turėtų būti mažesnės nei dabar esančios rinkoje.

„Dabar bankai beveik visą verslą vertina kaip rizikingą. Mes duodami šią injekciją padidiname bankų rizikos toleranciją, tai reiškia, kad jie pradės skolinti ir toms įmonėms, kurioms iki šiol neskolino. Be jokios, abejonės mes neisime į 1995 m. modelį, kai buvo gelbėjamas „Inkaras“ su 100 proc. garantija, kai bankui iš viso neskauda, jeigu jis jis paskolina pinigus, už kuriuos yra garantavusi valstybė. Mes sumažiname riziką, bet jos nepašaliname“, – žurnalistams penktadienį po pasitarimo Vyriausybėje sakė ūkio viceministras Rimantas Žylius.

Jo teigimu, visos verslo paskoloms skirtos lėšos bus pervedamos bankams, kurie laimėję paskelbtus konkursus, pagal nustatytas taisykles galės jas perskolinti verslui. Viena iš konkurso sąlygų yra ir būsimos paskolų palūkanos.

„Skaidrumas yra užtikrinamas per šį mechanizmą, kad valstybė pati neskirsto pinigų, nė vienas valstybės pareigūnas nedalyvauja rizikos vertinimo procese, tai yra, nustatomos taisyklės ir bankas pagal tam tikras taisykles įvertindamas riziką teikia paskolas“, – kalbėjo jis.

DELFI primena, kad trečiadienį Ūkio ministerijoje pasirašyta sutartis su Europos Investicijų Fondu (EIF) dėl galimybės padidinti finansinių instrumentų, skirtų remti labai mažas, mažas ir vidutines įmones, sumą iki 1 mlrd. Lt.

Šie pinigai įmonėms turėtų būti pradedami skolinti birželį.

Kitą savaitę turėtų pradėti veikti specialus tinklalapis, kuriame ketinama skelbti verslo skatinimo plano etapus ir už juos atsakingus žmones.

Dar vasario pabaigoje Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas pabrėžė, kad ir Vyriausybės parengto verslo skatinimo plane numatytas lėšas bankai skolins tik tuo atveju, jei verslas tenkins keliamus rizikos reikalavimus.

„Verslas turės palyginus palankesnėmis sąlygomis priėjimą prie kreditinių išteklių, tačiau vertinant riziką, bus kredituojami tie projektai, kurių kredito rizika bus priimtina. Kartais gal 50-60 proc. valstybės rizikos prisiėmimas kai kuriems projektams gali būti nepriimtinas, nes bankai neturėtų būti verčiami vykdyti makroekonominės funkcijos. Jeigu vykdoma makroekonominė funkcija ekonomikos gaivinimas jis turi būti vykdomas viešųjų išteklių sąskaita, bet ne privačių pinigų sąskaita“, – tąkart kalbėjo jis.