Vasario mėn. 6 procentai gyventojų teigė, kad namų ūkio finansinė padėtis per praėjusius metus pagerėjo, 51 – kad pablogėjo, o 42 procentai gyventojų atsakė, kad jų namų ūkio finansinė padėtis per metus nepasikeitė (sausio mėn. – atitinkamai 11, 39 ir 51 proc.).
Vertindami savo šeimos finansinės padėties tikėtinus pokyčius per artimiausius 12 mėn., 7 procentai gyventojų nurodė, kad tikisi pagerėjimo, 54 – pablogėjimo (sausio mėn. – atitinkamai 5 ir 63 proc.). 36 procentai gyventojų mano, kad jų namų ūkio finansinė padėtis per artimiausius metus nesikeis.
Vertindami šalies ekonominę padėtį 5 procentai gyventojų teigė, kad ekonominė padėtis per praėjusius metus pagerėjo, 82 procentai – kad pablogėjo, o 13 procentų atsakė, kad padėtis per praėjusius 12 mėn. nepasikeitė (sausio mėn. – atitinkamai 6, 75, 17 proc.). Vasario mėn. 8 procentai gyventojų tikėjosi, kad šalies ekonominė padėtis per artimiausius 12 mėn. truputį pagerės, 72 procentai prognozavo pablogėjimą, 17 procentų teigė, kad padėtis išliks tokia pati (sausio mėn. – atitinkamai 3, 80 ir 13 proc.).
Vasario mėn. 96 procentai gyventojų prognozavo bedarbių skaičiaus augimą per artimiausius 12 mėn. (sausio mėn. – 95 proc.).
Per metus vartotojų pasitikėjimo rodiklis sumažėjo 47 procentiniais punktais. Ypač pasikeitė gyventojų nuomonė apie tikėtiną bedarbių skaičiaus augimą. Per metus gyventojų, prognozuojančių bedarbių skaičiaus didėjimą, dalis išaugo nuo 11 iki 96 procentų, iš jų prognozuojančių didelį bedarbių skaičiaus augimą – nuo 1 iki 71 procento.
Tyrimas atliekamas apklausiant 1200 atsitiktinai iš Lietuvos gyventojų registro atrinktų respondentų. Vartotojų pasitikėjimo rodiklis – tai teigiamų ir neigiamų atsakymų į 4 klausimus (apie namų ūkio finansinės padėties, šalies ekonominės padėties, bedarbių skaičiaus kitimą (su priešingu ženklu) ir tikimybę sutaupyti per artimiausius 12 mėn.) balansų aritmetinis vidurkis.
