Derybos su Europos investicijų banku (EIB) dėl 1,13 mlrd. EUR (beveik 4 mlrd. Lt) paskolos baigtos. Tiesa, dar nežinome, kada gausime pirmąją paskolos dalį, kokiomis dalimis ją gausime ir kiek ji kainuos. Artimiausiomis dienomis apie tai žadėjo pranešti finansų ministras. Jo kolega ūkio ministras Dainius Kreivys užsiminė, kad ekonomikai atgaivinti prireiks 4–5 mlrd. Lt. Be to, tikimasi, kad apie 30 proc. gaivinimui numatytų lėšų paskolins komerciniai bankai. Kitais duomenimis, iš bankų tikimasi gauti apie 2 mlrd. Lt paskolų.
Tačiau Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas mano kitaip: „Bankai kol kas nenorės rizikuoti. Jie net baudžiami už investicijas į Baltijos šalis. Kodėl? Baltijos šalių reitingai sumažinti, todėl bankams investuoti į šias šalis neapsimoka, nes jiems patiems kyla pavojus prarasti reitingus, o tokiu atveju jie patirtų nuostolių“.
Politikų balsas į dangų neina
Skolinantis labai svarbi užsienio finansinių sluoksnių nuomonė. Prasti Lietuvos ekonominiai rezultatai? Tačiau dar labiau serga Islandijos, Latvijos, Bulgarijos, Rumunijos ir kai kurių kitų šalių ekonomikos. Finansų analitikai teigia, kad Lietuva daug pralaimėjo ilgai nepripažindama krizės požymių. Jie buvo, bet mes apsimetėme jų nematantys. Vėliau juos pripažinome jau su perdėtu entuziazmu, todėl praradome užsienio finansinių sluoksnių pasitikėjimą.
Ar politikų pomėgis plakti savo šalies ekonomiką kiek nors lemia keičiant nuomonę apie valstybę?
Finansų analitikų asociacijos prezidentė Daiva Rakauskaitė įsitikinusi, kad mūsų politikų balsas į dangų neina: „Mes dažniau girdėjome niūrias politikų kalbas Lietuvoje, kitas rinkas gal pasiekia tik tų kalbų nuotrupos. Tačiau šalyje vyraujančios nuotaikos vis dėlto vertinamos ir turi įtakos reitingams.“
Geriau ištiesti delną negu kojas
Ūkio ministras D.Kreivys tikina, kad parengtas ūkio gaivinimo planas yra efektyvus – netrukus įmonėms bus lengviau gauti kreditinius išteklius, atnaujinti namus ir įveikti atsilikimą panaudojant ES lėšas. Tačiau finansininkai nusiteikę ne taip optimistiškai. Jie beveik vienu balsu VL tikino, kad pirmosios EIB injekcijos ekonomikai gaivinti neužteks. Reikės dar skolintis.
Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas Tarptautinio valiutos fondo (TVF) virtuvę žino iš vidaus. Šioje institucijoje jis dirbo pirmųjų TVF programų koordinatoriumi Lietuvoje, o vėliau buvo paskirtas Šiaurės Baltijos šalių TVF vykdančiojo direktoriaus patarėju. Gal S.Kropas gali pasakyti, kodėl taip baiminamasi skolintis iš šios institucijos?
„Sukurta klaidinga nuomonė, kad iš TVF galima skolintis tik tada, kai dangus griūva, kai nebelieka kitų galimybių. Tačiau mes ir anksčiau sėkmingai naudojomės TVF pagalba ir nieko nepraradome. TVF pagalbos neatstūmė Jungtinė Karalystė bei Skandinavijos šalys ir neprarado investavimo patrauklumo“, – sakė S. Kropas.
Gal priežastis paprastesnė? Gal Vyriausybė nenori prisiimti didesnių įsipareigojimų, nes TVF ne tik skolina, bet ir stebi, kaip pasiskolinti pinigai naudojami.
Tačiau S.Kropas ramina: „Manau, Vyriausybės veiksmų būtų užtekę ir būtume gavę TVF paskolą.“ Bankininkui pritaria ir Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Kęstutis Glaveckas: „Geriau ištiesti delną, o ne kojas.“
Ką TVF įsipareigojo Latvija?
Iš TVF gavusi 7,5 mlrd. EUR paskolą, Latvijos vyriausybė TVF pažadėjo per trejus metus sumažinti biudžeto deficitą iki 3 proc., be to, – užšaldyti pensijas, įvesti naujus mokesčius ir priversti privatų sektorių sumažinti savo darbuotojams atlyginimus.
Kaip tai pasiekti? Latvijos vyriausybė padidino pridėtinės vertės mokestį (PVM), planuoja sumažinti valstybiniame sektoriuje darbuotojų skaičių ir nuo 2010 m. indeksuoti pensijas pagal infliacijos augimą. Ne daugiau.
Svarbiausia – monetarinė Latvijos ekonomine politika išsaugota. Latas išliks fiksuota valiuta ir šio principo bus laikomasi iki euro įvedimo, tikėtina, 2012-ųjų. Latvijos banko monetarinė politika liks konservatyvi, o keisti nustatytus reikalavimus būtiniems rezervams bus galima tik suderinus su TVF.
Be kita ko, 2009 m. biudžeto išlaidos sumažintos iki 40 proc. bend¬rojo vidaus produkto. Tai pasiekti bus įmanoma 25 proc. sumažinant valstybinėms struktūroms atlyginimus, užšaldant pensijas ir racionaliai naudojant subsidijas, išskyrus socialinę paramą.
2008 m. pabaigoje Latviją pasiekė pirmoji TVF paskolos dalis – 589,57 mln. eurų už 3,87 proc. palūkanas. Latvija turės pradėti grąžinti skolą nuo 2012 m. vasario, t.y. lengvatinėmis TVF sąlygomis, metais vėliau nei reikėtų pagal galiojančius reikalavimus. Galutinai planuojama atsiskaityti iki 2013 m. pabaigos.
Valstybės taupymo lakštai: už ir prieš
Ekspertai sako, kad Lietuva turi ir kitų galimybių pasiskolinti. Gyventojai daug pinigų laiko bankuose, o šie, deja, pastaruoju metu nefinansuoja verslo. Nepriversi. Jie bijo rizikuoti, todėl reikalavimai labai griežti, o palūkanos kai kuriais atvejais pakilo iki 20–30 proc. aukštumų.
„Vyriausybė norėtų pasiskolinti iš gyventojų reikalams, kuriems bankai neskolina, t.y. sumokėti atlyginimus mokytojams, vaikų darželių auklėtojoms, gydytojams, PVM grąžinti. Valstybėje šiuo metu labai stinga apyvartinių lėšų, todėl skolintis iš gyventojų kaip tik šiuo metu būtų labai racionalu“, – pataria D.Rakauskaitė.
Tačiau, kad tai būtų įmanoma, taupymo lakštai turėtų būti brangūs, palūkanos didesnės nei mokamos bankuose už terminuotuosius indėlius, kitaip gyventojai tų lakštų nepirks.
Daug pinigų gyventojai laiko ir namuose. Kiek? Neoficialiais duomenimis – 3–6 mlrd. Lt. Kaip juos išvilioti?
Finansų analitikai ragina neatmesti ir kitų skolinimosi galimybių. Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas nusprendė pratęsti veiklą Lietuvoje. Šią savaitę ūkio ministras pranešė apie šio banko pažadus padėti Lietuvos ekonomikai.
Komentarai
TVF kontrolė būtų naudinga
Mindaugas Vaičiulis, Finansų konsultavimo bendrovės „AIM Invest“ prezidentas:
TVF įvaizdis per pastaruosius tris mėnesius labai pasikeitė. Dabar jau žinome, kad TVF parama naudojasi ne tik Islandija ir trečiojo pasaulio šalys, bet ir palyginti stiprios valstybės. Gali būti pamokantis Latvijos atvejis. Pasiskolino ir nepražuvo. Neprarastume gero vardo ir mes, juo labiau kad jau sugebėjome pasiskolinti ir iš kitų institucijų. Taigi galime skolintis ir iš TVF – mūsų galimybių toks veiksmas jau nepablogintų. Tiesa, mes nežinome, kokius reikalavimus TVF iškeltų Lietuvai. Devalvuoti litą? Gal, tačiau jų reikalavimai nebūna labai griežti. Štai latviai nesutiko devalvuoti lato ir TVF atsisakė šio reikalavimo. O jeigu TVF pareikalautų daugiau riboti valstybės išlaidas, valdymo išlaidas, tai gal tokie reikalavimai mums būtų net naudingi.
Kaip ištraukti milijardus iš kojinių
Donatas Frejus, finansų analitikas;
Mano galva, gerai turėti skolinimosi alternatyvų. Jeigu ateis laikas skolintis iš TVF, tai gal nebus kito pasirinkimo arba pasirinkimas bus menkas: devalvuoti litą arba skolintis iš TVF. Kol valstybė gali pasiskolinti iš kitų šaltinių, pavyzdžiui, iš bankų, tai reikia skolintis, o kai jau nebeskolinama, tada reikia praverti TVF duris. Toks atsarginis variantas. Valstybės taupymo lakštai? Šis būdas labai tiktų, jeigu piliečiai ištrauktų kelis milijardus iš kojinių. Tačiau būtų blogai, jeigu gyventojai atsiimtų pinigus iš indėlių bankuose.
