Pasak A.Černiausko, valdančiosios koalicijos vykdomoje mokesčių reformoje teigiamai vertinama, kad buvo suvienodinti pajamų ir pelno mokesčiai, dividendai ir kitos gaunamos pajamos didesniu tarifu. Taip pat sveikintina, kad buvo daugiau žmonių įtraukta į socialinį draudimą.
A. Černiausko teigimu, koalicijos įgyvendinama mokesčių reforma labiausiai palietė mažas pajamas gaunančius asmenis bei stipriai pakirto valstybės tarnautojų - ugniagesių, muitininkų, policininkų - darbo užmokestį.
"Šita valdžia nori surinkti biudžetą arba sudaryti galimybes sau išgyventi, remiantis mažas pajamas gaunančiais žmonėmis. Ir jiems tenka didžiausia mokesčių reformos našta, nes pridėtinės vertės lengvatų panaikinimas bei jo padidinimas atsiliepė tiesiogiai vartotojui. Žmogus, kuris gauna nedideles pajamas, visas lėšas išleidžia vartojimui, jam kaupimui visiškai nebelieka", - Eltai sakė LPSK pirmininkas.
Jis pažymėjo, kad geriausia tokiu atveju būtų įvesti progresinius mokesčius. Anot A. Černiausko, keistai atrodo ir valdžios siūlymai liberalizuoti Darbo kodeksą.
"Keista, kad ir Užimtumo naujo įstatymo projektas, ir Darbo kodekso liberalizavimo projektai ar pasiūlymai kažkaip visąlaik nepalengvina darbuotojų padėties, o keičiami taip, kad jie turėtų daugiau suvaržymų arba mažiau teisių", - svarstė A. Černiauskas.
Anot jo, šiuo metu Seime taisomi naktimis priimti įstatymai neduoda tikėtųsi rezultatų, o "kietakaktiškas" koalicijos nusistatymas laikytis savo programos taip pat neišeina į naudą.
"Turbūt nė viena Vyriausybė per tiek laiko, per 100 dienų, neprisidarė tiek neigiamų dalykų. Nė viena Vyriausybė tiek blogo nepridarė darbuotojams, kiek dabar esanti", - teigė A. Černiauskas.
Savo ruožtu Lietuvos profesinės sąjungos "Solidarumas" pirmininkė Aldona Jašinskienė teigia, kad pasigendama artimesnio dialogo su valdžia bei esama daug neskaidrumo.
"Buvo labai daug neapgalvotų veiksmų. Padėtis yra labai sudėtinga ir reikia kartu ieškoti išeičių (...) Mažai pasitikėjimo, mažai diskusijų, reikia tartis", - kalbėjo A. Jašinskienė.
A. Černiauskas taip pat pritaria, kad dialogo tarp valdžios ir visuomenės nėra, nesudaromos jokios darbo grupės spręsti susidariusioms problemoms, o abipusis pokalbis tėra imituojamas.
"Tai socialinio dialogo imitacija, kurią bandoma daryti susirinkus 300 žmonių Vyriausybės salėje, kur žmogus daugiau gal ateina išspręsti savo asmeninių problemų, o ne kelti tam tikrai visuomenės grupei rūpimų problemų. Tai grynai imitacija, parodymas, kad susitinkame su visuomene. Faktiškai reikėtų sėsti, kalbėtis, tartis ir susitarti, bet pasigendame būtent kompromiso ieškojimo, bendrų sprendimų priėmimo, diskusijų tais klausimais", - teigė A. Černiauskas.