Į 4-5 mlrd. litų ekonomikos gaivinimo planą 200 mln. litų įneš valstybės biudžetas. Anot D. Kreivio, iš biudžeto pinigų rasime mažindami lėšas kitoms programoms.
Tačiau pagrindinė finansinė injekcija bus iš Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų paramos, be to, tikimasi, kad komercinių bankų paskolų indėlis sudarys 30 proc. numatytų gaivinimo lėšų.
"Tikslai - išsaugoti verslo gyvybingumą ir darbo vietas bei žmonių pajamas. Turime planą, kuris padės įmonėms gauti kreditinius išteklius, vykdyti namų renovaciją ir padės panaikinti esamą atsilikimą įsisavinant ES lėšas. Tai sukurs kitą verslo aplinką valstybėje", - aiškino ūkio ministras.
Kreditavimo rinkai atgaivinti planuojama skirti 2 mlrd. litų, o daugiabučiams, mokykloms, darželiams, ligoninėms ir kitiems pastatams renovuoti - 2-3 mlrd. litų, iš jų viešiesiems pastatams atnaujinti - 800 mln. litų. Anot ministro, Ūkio ministerija jau dirba su komerciniais bankais dėl daugiabučių renovavimo modelio, kuriuo siekiama, kad "žmogus už šildymą po renovavimo mokėtų mažiau nei moka dabar". Dėl renovavimo "jau dabar savivaldybės aktyviai dalyvauja ir teikia paraiškas".
D. Kreivys priminė, kad ES paramos lėšas per pirmąjį laikotarpį įsisavinome gerai, bet dabar atsiliekame - per praėjusius dvejus metus jų esame įsisavinę apie 10 proc. Šiemet Lietuva turi rezervavusi apie 8 mlrd. litų ES paramos, bet jei per metus įsisavinsime tik po 1,5 mlrd. litų, anot D. Kreivio, ekonomikos nepakelsime.
Dabar pagal gaivinimo planą ES pinigų įsisavinimą pagreitins ir procedūros, kurios Lietuvoje, ūkio ministro teigimu, net du kartus sudėtingesnės nei reikalauja ES aktai. "Šioje vietoje matome daug erdvės verslui. Mes planuojame leisti verslui avansuoti savo išlaidas, ko niekados nebuvo", - kalbėjo jis. Jau numatyta, kad smulkaus ir vidutinio verslo įmonėms bus garantuojama iki 80 proc. paskolų, imamų apyvartos lėšoms papildyti. Be to, bus kompensuojama ir iki 50 proc. apyvartinių paskolų palūkanų. Anksčiau šių paskolų palūkanos iš viso nebuvo kompensuojamos.
Verslo gaivinimo plano kritikai ministrui oponavo, kad jame daug šūkių ir idėjų, deja, konkrečių skaičių ir terminų nedaug. "Ar daug atsiras norinčiųjų šiandien renovuoti savo būstą, ar duos tiek bankai?"- klausė jie ministrą.
Pastarasis patikino, esą "netiesa, kad niekas neskolins". Tam numatytos ES fondų lėšos į kreditavimo rinką "būtų nepakliuvusios nei šiemet, nei ateinančiais metais. Mes sugebėsime jas panaudoti šiemet, o kreditavimo rinkai atsistačius, jas padėsime ten, kur nebuvo panaudota".